Rss Facebook
2017
Gruodis
18
Naujienos
2017 Gruodis
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Doloresa Kazragytė: viską reikia iškęsti  0

2017-09-28
„Dieve, kaip man iš pradžių nesisekė! Gaudavau blogus pažymius, o toks žemaitiškas charakteris: būsiu aktore“, - pasakojo Doloresa Kazragytė. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Rugsėjo 27-ąją buvusi Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė Doloresa Kazragytė švenčia 75-ąjį gimtadienį. Tuoj pasirodys ir devintoji jos eseistikos knyga „Švytintis rūkas“. Gimtadienių ar jubiliejų minėti D. Kazragytė nemėgsta, bet žiūrovai, skaitytojai nepraleidžia progos pasveikinti aktorę, bėgusią nuo teatro ir jo duris užvėrusią 2013 metais.
 
 Ir visgi ilgai slėptis scenos užkulisiuose nepavyko. Sukūrusi Hedvigos vaidmenį „Didvyrių aikštėje“ D. Kazragytė su trupe aplankė Avinjono teatro festivalį, Kiniją. „Didvyrių aikštei“ naujausioje jos knygoje skirta daugiausia vietos: vėl teatras?! Vėl teatras! Kinija, Avinjonas, Liublinas, Kopenhaga, Paryžius, vėl Kaunas. Galiausiai – gastrolės po Lietuvos miestelius su savo knygomis, susitikimai su skaitytojais. Šiandien Doloresa taip pat vaidins „Astridoje“.

Išpažintis

Kai kalbamės su aktore, ji jau laukia naujosios knygos, kurią išleido „Tyto alba“. Skambino kurjeris – žadėjo pristatyti keletą egzempliorių. Tačiau savęs rašytoja ji šiukštu nevadina. Kaip Jonas Mekas save pavadina dokumentininku, taip ir D. Kazragytė popieriuje fiksuoja atsiminimus, repeticijas. Ir ankstesnėse knygose rašė apie kasdienybę, vasarą sodyboje, artimuosius, katę, paliktą kieme į užsienį emigravusių kaimynų.
 
 „Per susitikimus su skaitytojais mane pristato kaip aktorę ir rašytoją. Nesupykstu, žinoma, bet man tikras rašytojas – kažkas daug aukščiau. Dėl to nestoju į Rašytojų sąjungą, o jie po vieno kito atsisakymo jau ir nustojo kviesti. Mano rašymas toks, kaip kiekvienas žmogus galėtų parašyti savo anūkams: kaip suvokia pasaulį, ką mato gatvėje – pražydusią pienę, suvažinėtą katinuką, – kas džiugina ir liudina, kas sieloje įvyksta prabudus. Kiekvienas taip galėtų rašyti“, – įsitikinusi Doloresa.

Visas devynias knygas sudėjus, sako ji, išeina išpažintis. „Gaila, kad kai kurie aktoriai, kuriuos be galo gerbiu, iškeliavo ko nors mums nepalikę. Niekada nepamiršiu paskutinės Jurgos Ivanauskaitės knygos „Viršvalandžiai“. Ji jau sirgo, atvirai rašė: „Žinau – savaitės, dienos, valandos suskaičiuotos.“ Jos atsivėrimas man tiek daug davė, pripratino prie minties apie mirtį, – svarstė Doloresa. – Visa tai reikalinga žmonėms. Važinėju po miestelius ir bažnytkaimius, o jie sako: „Ir aš taip jaučiu, jūs mane sustiprinote, padėjote pagyti, atsigauti po sūnaus mirties“. Ko man daugiau reikia?“
 
Repeticijos su humoru

„Švytintis rūkas“ – devintoji knyga – iš kitų aštuonių išsiskiria tuo, kad čia daug kalbama apie teatrą. D. Kazragytė buvo ilgametė NKDT aktorė. Iki šiol vaidina čia rodomame Inesos Paliulytės režisuotame spektaklyje „Astrida“. Paskatinta šio teatro vadovo, aktoriaus Egidijaus Stanciko, dalyvavo lenkų režisieriaus Krystiano Lupos „Didvyrių aikštės“ atrankoje.

Vaidmuo – nedidelis, – sako Doloresa, nors kiti aktoriai žino – mažų vaidmenų nebūna. Hedviga – nusižudžiusio profesoriaus žmona. Gedulingų pietų metu ji daugiausia tyli, nedaugžodžiauja. O už lango, Didvyrių aikštėje, siaučia austrai. Fašizmo kilimas pranašauja artėjančią apokalipsę.

2015-ųjų sausį aktorė pradėjo repetuoti „Didvyrių aikštę“. Pjesę parašė austrų rašytojas Thomas Bernhardas – vienas mėgstamiausių jos sūnaus Tomo Šinkariuko autorių. „Vadinasi, – rašė D. Kazragytė, – bus kažkas beviltiškai liūdna ir tamsu. Man vis tiek.“

Šių repeticijų laiką ji galėjo skirti užrašams ir pastaboms. Taip sutampa, kad Doloresos knygos pasirodo kas kelerius metus. Pirmuosius dvejus ji nė negali žiūrėti į popierių. Tada pradeda po truputį rašyti.

„Mano vaidmuo nedidelis, bet finale reikšmingas. Eglė Gabrėnaitė, Valentinas Masalskis vaidina po du veiksmus, turi daug teksto ir atsakomybės. Esu laiminga, kad ir važinėju su jais po gastroles, ir turiu nedidelį epizodą, – juokėsi Doloresa. – Todėl pradėjau fiksuoti repeticijas. Dabar – su humoru, ne taip rimtai ir reikšmingai nusistačiusi, kaip prieš 20 ar 30 metų, kai teatras man buvo viskas. Knisomės knygose, pusantros valandos diskutavome: palikti Th. Bernhardo žodį „šūdas“ ar vertėjos „atmatos“, kad būtų švelniau? Mačiau mūsų, teatralų, švelnų, makabrišką absurdą ir mane ėmė juokas.“
 
Mano laisvė ir laimė

D. Kazragytė džiaugėsi kelionėmis – jomis dalijasi su puikiais aktoriais. „V. Masalskis, žinoma, – atskiras pasaulis. Profesoriaus dukras suvaidinusios Viktorija Kuodytė, Eglė Mikulionytė, o Arūnas Sakalauskas (sūnus) – kad jūs žinotumėte! – kolegas vardijo ji. – Koks tai nuostabus žmogus – mus pralinksmina, nors ir jo gyvenimas nėra lengvas, ne viskas taip paprasta. Tai – pasaulis, kuriame galiu pabendrauti su aktoriais, pabūti. Nors, žinoma, praeina kelios dienos po gastrolių ir noriu bėgti į savo girią, prie savo pušų ir ežero.“

Kadaise su Viktoru Šinkariuku Doloresa pasistatė nedidelę sodybą Šaparnėje, Labanoro girioje ir regioniniame parke. Ten pailsėti ji važiuoja iki šiol. Pro šalį puškuoja ežiai, zuikiai, medžius kala geniai, šalia – ežeras. „Mano laisvė ir laimė. Miške nėra nė vieno priešo. Visi medžiai, krūmai, mėlynės, šermukšniai, visi – draugai. Nepaprastas saugumo jausmas. Kas dar nuostabaus liko šiame pasaulyje – tai gamta“, – mąstė ji.

Šiuo metu Doloresa jau yra grįžusi į Kauną. „Šiandien eisiu į teatrą. Beje, Egidijaus dėka ir patekau į peržiūrą pas K. Lupą. Iš pradžių sakiau, nenoriu, bet jis primygtinai stūmė: „Ateik“, – prisiminė ji ir kuklinosi: – Nenoriu jokių jubiliejų, sėdėjimo scenoje su paveikslais ir dovanomis. Bet tai knyga išeina, tai paskambina žurnalistė – atrodo, menkniekiai, o iš tiesų – dovanos. Esu susiformulavusi tokį šūkį: „Nieko netrokštu, bet ir nieko neatmetu.“

Vėl gastrolės

„Visokie intelektiniai postringavimai, analizės, kūrybos paslaptys – tik spėlionės. Tiesą žino Bernhardas – o jo nebėra“, – knygoje užrašė autorė. Kaip visada, ji buvo atvira. Jau aštuonerius metus nėra žiūrėjusi spektaklio. Sceną paliko retkarčiais leisdama sau į ją sugrįžti. „Bet žiūrėti, ką daro kiti, žiūrėti spektaklį? Ne!“
 
 D. Kazragytė pasakojo tai, kas skaitytojui (ypač – mačiusiam „Didvyrių aikštę“) įdomiausia – jo kūrimo užkulisius. Aktoriai susirinkdavo repeticijų salėje „po palme“. Režisierius siūlė sakyti jam „tu“. Kažkas burbtelėjo: „Mes taip nepratę... juk režisierius... tai kaip čia?“ – „Ar jūs ir vienas kitam sakote „jūs“? – pasiteiravo K. Lupa. V. Kuodytė V. Masalskiui sako „jūs“. „Man tai nepatinka“, – atsakė Masara. Taigi spektaklyje į jį tokiu vardu kolegos ir kreipėsi.

Gastrolės – gražūs, seni teatrai, didmiesčių senamiesčiai, oro uostai. Salės – didelės, spektaklio stebėti susirenka šeši, aštuoni šimtai žiūrovų. Aktorė slampinėjo po Paryžiaus gatveles, katedrą, ėjo pasiklausyti mišių. Keliones po užsienį keitė kelionės po Lietuvą, susitikimai su skaitytojais ir rašytojais.

Amžiaus matematika

Doloresos knygos palieka šviesų, pozityvų įspūdį. Nors ji ir sudvejojo: kuo čia džiaugtis, kad tau – 75 metai? Norisi užmiršti. Tuoj pat prisiminė norvegų rašytoją Knutą Hamsuną, kasmet pasijaunindavusį vienais metais. Greitai jo asmens dokumentai susipainiojo, atsirado keblumų. „Tokie tie genijai“, – susumavo pašnekovė.

„Skaičiau daug knygų – šimtus ar milijonus. Atsakymo, kodėl kenčia geri žmonės, neradau. Tačiau tikiu, kad žmogaus esybė – tokia sudėtinga, kad ji negali išnykti. Tikiu, kad mes (sukurti daug ką suvokti, svajoti, džiaugtis, mylėti) neišnyksime, nors koks tas amžinybės tęsinys (visatoje, kosmose ar mūsų kūrėjo pasaulyje) – gili paslaptis. Tai mane paguodžia“, – kalbėjo D. Kazragytė.

Suprantama, stengėsi nepamokslauti – ne ta proga. Bet galiausiai dar pamokė: „Žinokite, viską reikia iškęsti. Dieve, kaip man iš pradžių nesisekė! Gaudavau blogus pažymius, o toks žemaitiškas charakteris: būsiu aktore. Jei ištveri, po nesėkmės būtinai ateina sėkmė“, – tikino Doloresa.

 

Gintarė Čiuladaitė
 
Lzinios.lt, 2017 09 27

http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/doloresa-kazragyte-viska-reikia-iskesti/251025

 


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*