Rss Facebook
2012
Gegužė
17
Naujienos
2012 Gegužė
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Gegužės 25 d. (penktadienį), 18 val. Maironio sodelyje bus vainikuotas Poezijos pavasario laureatas už geriausią 2011 metų eilėraščių rinkinį. Kuris iš kandidatų (surašyti alfabeto tvarka) juo taps?
 Rezultatai

Naujienos

Rodrigo García (Ispanija-Argentina)
Tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“ šiemet – jau devintą kartą – pakvies užčiuopti neramų naujosios Europos teatro realybės pulsą: rudenį užsienio spektaklių programoje bus parodyti trijų šiuolaikinio Europos teatro vizionierių darbai. 
Lietuvos rekordų knygoje netrukus atsiras naujas įrašas, bylosiantis apie Klaipėdoje pasiektą rekordą. 2012 m. kovo 11 d. uostamiesčio Atgimimo aikštėje iškilę ir šventinio renginio metu iliuminuoti Gediminaičių stulpai pripažinti didžiausiais Lietuvoje ir įtraukti į šalies Rekordų knygą. 
M.K.Čiurlionio darbų paroda
Pirmą kartą viešai bus parduodamas M. K. Čiurlionio darbas. 1906-aisiais sukurtą fluorofortą aukcionui pateikė privatus kolekcininkas iš Lenkijos.
Romualdas Granauskas. Nuotr. iš alfa.lt
Pirmoji Jono Avyžiaus premija paskirta garsiam rašytojui Romualdui Granauskui.
Kultūros ministerijos garbės ženklais „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanos dirigentą Donatą Katkų. V. Balkūnas
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas trečiadienio vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje Kultūros ministerijos garbės ženklais „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanos dirigentą Donatą Katkų ir kompozitorių Osvaldą Balakauską.
Gegužės 17 d. Klaipėdos lėlių teatre vyks 2-asis teatro 20-mečiui skirtas vakaras „Reveransas: Klaipėdos lėlių teatro žmonės“.
Gegužės 17 d. Vilniuje, galerijos ,,Vartai" peržiūrų kambaryje jauna videomeno kūrėja Simona Žemaitytė pristatys naujausią savo darbą - video instaliaciją ,,Apie grožį" (2012), instaliaciją dokumentuojančią fotografijų seriją, bei ankstesnės savo kūrybos pavyzdį - dokumentinį video ,,Portretai".
Gegužės 17-20 dienomis daugiau kaip 30 kuratorių, meno ir rezidencijų centrų direktorių bei projektų vadovų ir menininkų susitinka VDA Nidos meno kolonijoje, kur aptars darbą bei gyvenimą atokiose (nutolusiose) vietovėse ir „atokumą“ kaip tokį, pabrėždami bendruomenės kūrimą, sąveiką su vietiniais gyventojais ir vietiškumą. 
Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Gegužės 17 - birželio 18 d. Rusų valstybiniame muziejuje (Русский музей), Sankt Peterburge vyks tapytojų Šarūno Saukos, Nomedos Saukienės ir skulptoriaus Mykolo Saukos kūrybos paroda.
Marius Šinkūnas ir japonė Satoko Aoki
Gegužės 17 d. Kauno menininkų namuose - Mariaus Šinkūno ir japonės Satoko Aoki muzikinis projektas „Mallet duo“. 
 3
Daugiau naujienų

Spaudos atgarsiai

Poetas Gaoussou Diawara
Čia svarbu paminėti kultūrinį aspektą, nes Afrikoje viskas susiję su kultūra. Ir laikas pas mus yra „kultūrinis“. Mes manome, jog visi sprendimai randami kultūroje. Jūs ekonominį ar politinį klausimą spręstumėte ekonominėmis ar politinėmis priemonėmis. Afrikoje socioekonominiai, politiniai klausimai gali būti sprendžiami tik kultūriniu pagrindu. Kalbėdamas apie kultūrą turiu omenyje, jog visuomet, iškilus problemai, mes klausiame, kodėl ir kaip ji atsirado.
Minna Puolanto spektaklyje „Išsimiegosi miręs”
Po lenkų aktorės Gabrielos Muskalos pasirodymo tapo aišku, jog šis darbas yra festivalio šviesulys, kurį vargiai kas nors galėtų nustelbti. Monospektaklio pjesės „Kelionė į Buenos Aires" autorės - dvi seserys, pasivadinusios „Amanita Muskaria. Duetą - aktorę Gabrielą Muskalą ir jos seserį Moniką Muskalą - parašyti šią pjesę prieš 11 metų įkvėpė jų senelės gyvenimo istorija. Televizorių ekranuose be sustojimo einantys angliški subtitrai, pastangos sekti tekstą pralaimi prieš norą susitelkti į scenoje esančios aktorės stebėjimą.
Kornelijus Platelis
Net jei būname išaugę kitos kultūros aplinkoje, bet pirmiausia pasaulis mums buvo įvardytas lietuviškai, ši kultūra mumyse slypi giliausiai. O mąstant apie ištikimybę savo šaliai, svarbiausia nepainioti laike besitęsiančios kultūrinės Lietuvos su ta šiandiene, kasdiene, kurioje galbūt mums ne viskas patinka, kuri galbūt ne visada atitinka mūsų susikurtus vaizdinius, ir neprarasti vilties pastarąją pakeisti.
Gerhard Richter. Skaitančioji. 1994
Richteris, regis, ieško būtent „adatos smailumo“ santykių – tarp galimybės ir fakto, realybės ir miražo, daikto ir tuštumos, formos ir miglos, esamo ir menamo. Pasitelkus šias opozicijas abstrakcijose ryškėja realizmu grįsti vaizdiniai – tūris ir forma, o objektu tampa pats pirmaplanis potėpis – rodos, sklendžiantis nutolusio miražo fone. Gali matyti raibuliuojantį vandenį su kelių ryškesnių salelių fragmentais ar iš miglos išnyrančias žmogystas… bet tai tikrai nėra „niekas“.
Scena iš kauniečių spektaklio "Jūra". Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Tuo tarpu scenoje gausus būrys šokėjų leido stebėti žuvų-žmonių sociumo santykių įvairovę, nuolatinį persigrupavimą atsiradus naujam lyderiui, blaškymąsi nuo vieno (idealo) prie kito, užkibimą ant apgaulingo jauko, troškulį atsidūrus sausumoje, bendrystę ir priešiškumą. Atskiri "sardinių" šokiai, didingi raudonlūpės undinėlės ilga suknele praplaukimai, iliustratyvūs ridinėjimaisi po sceną traukė akį savo estetika.
Aš nesu nusiteikęs prieš pramogines laidas, įvairius liaudį linksminančius, intriguojančius šou. Bet kai farširuojama vien tik tai, yra blogai. Žiūrovų skonis yra nupiginamas. Jei muziką lygintume su medžiu, žmonės susipažįsta tik su lapeliais, o kur yra šakos, kamienas ir šaknys niekas, nežino. Puikus pavyzdys yra ir kai kurie mūsų kanalai, transliuojantys rimtos muzikos koncertus, operas. Galima būtų įtraukti ir diskusijas apie muziką, nes tai yra labai svarbu, kitaip visuomenė tampa diletantiška, iškrypusi ir paviršutiniška.
"Poezijos pavasario" almanacho sudarytojų komanda: Mindaugas Nastaravičius, Donatas Petrošius...
Perskaitęs naująjį almanachą galiu tvirtai teigti, kad ši naujovė pasiteisino. Nors almanache esančių poetų pavardžių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo daugiau nei perpus, poezijos kokybės prasme leidinys tapo smarkiai solidesnis. Sudarytojai, neprivalėdami minti vargo takų kaulijant iš poetų eilėraščių, matyt, turėjo daugiau laiko kitiems svarbiems darbams - komplimentas jiems už „Poezijos pavasario“ anketą, it stuburo slanksteliai sukabinusią knygą, pavirtusią viso almanacho bendru vardikliu.
M.Tenisonas
Mes žinojom, kad kiekvienas spektaklis turi turėti savo nugarkaulį, kvėpavimo sistemą, daug ieškojom, kūrėm, improvizavom. Iš tikrųjų, mes daug dirbom. Penkeri trupės gyvavimo Kaune metai - penki spektakliai. Kiekvienas - vis kitoks, pilnas kūrybingumo, eksperimentų. Trupė nebijojo išeiti į atviras erdves, vaidinti, improvizuoti. Mus vienijo laimės jausmas, ir jį tebejaučiu dabar, po daugelio metų.
 1
Kadaise Čingizas Aitmatovas juos pavadino mankurtais. Tas žodis kažkaip disciplinuodavo žmones, jie drovėdavosi, išgirdę šitą žodį. Dabar nė tokio kritiško žodyno nebeturime. Tiesa, galime bandyti jį pakeisti, įvardyti kaip vadinamąjį postmodernumo srautą, alternatyviąją kultūrą. Bet jos jau niekas nesigėdi, nes, matote, modernu. Tačiau per tai įėjimo į savo kultūrą nėra, tik išėjimas. Ne tik iš savosios, bet ir apskritai iš kultūros.
Faustas Latėnas
Iš­vyks­ta ir or­kest­rai, ir ži­no­mi re­ži­sie­riai. Jei jie kar­tą per me­tus pa­sta­to spek­tak­lį Lie­tu­vo­je, tai ne­reiš­kia, kad jie čia dir­ba - tie­siog ati­duo­da sa­vo­tiš­ką duok­lę Lie­tu­vai, bet iš to jie ne­pra­gy­ve­na, sten­gia­si dirb­ti ki­tur, kur mo­ka­mas nor­ma­lus ho­no­ra­ras, už ku­rį žmo­gus ga­li gy­ven­ti, o ne su­si­mo­kė­ti už bu­tą ir lik­ti be nie­ko. Pas mus vi­so­se sri­ty­se ne­re­tai iš­lai­dos vir­ši­ja pa­ja­mas. Gal iš tie­sų žmo­nių mes grįž­ti jau ne­pri­ver­si­me, bet gal ga­li­me pa­ža­bo­ti emig­ra­ci­ją per ka­pi­ta­lą, per įmo­nes, jų va­dy­bi­nin­kus? Rei­kia in­ves­ti­ci­jų.
Daugiau atgarsių

Kamanės tekstai

Romano aplinka niūri ir šalta, nes veiksmas iš esmės klostosi žiemą, tad viską supa sniegas, migla, ledas, prietema, naktis. Toks pat tamsumas ir šaltis, regis, vyrauja ir svarbiausių veikėjų sielose, nors jie siekia meilės, šilumos, artumo, vienokio ar kitokio išsipildymo. 
Dovilė Zelčiūtė. Nuotr. iš moteris.lt
Dovilė Zelčiūtė: „Poezijai reikia labai daug kančios. Nesakau, kad kančią reikia viešinti, bet jos reikia tam, kad prabustume. Nors poezija gali būti rašoma ir iš džiaugsmo. Prozai reikia patirties. Į kur aš dar nukrypsiu – pati nežinau. Nieko nespaudžiu iš savęs. Negaliu imti ir sugalvoti, kad štai rašysiu romaną! Jis tiesiog turi ateiti.“ 
Apie jūrą, varginamą jau ne vėjo, o žmogaus, ir apie žmogų, linkusį teršti ne vien vandenis, kalba choreografės Birutės Letukaitės ir Kauno šokio teatro „Aura“ naujausias spektaklis „Jūra“, kurtas pagal M.K.Čiurlionio simfoninę poemą. Premjera įvyko Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o gegužės 12 d. – Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose.
 3
Jungtiniame architektų sąjungos Kauno skyriaus valdybos ir KAUET posėdyje buvo svarstyti klausimai: architektų piketo, vykusio balandžio 26 dieną, rezultatų aptarimas ir įvertinimas; pasiūlymai dėl Kauno Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos vertingųjų savybių nustatymo; Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių reglamento rengimo darbo grupės sudarymas.
Gintarė Adomaitytė
Gintarė Adomaitytė: „Nenorėčiau apsiriboti vien kūryba vaikams – bijau profesinės ligos. Na, kad imsiu čiauškėti apie kiškučius ir voverytes... Kažin, ar ieškau iššūkių. Matyt, privalau sutikti su Jūsų apibūdinimu: stebėtoja. O dar ir klausytoja. Keliaudama traukiniu ar autobusu jaučiuosi taip, lyg stebėčiau filmą. Ir ne tik keliaudama. Pasaulis man įdomus – tartum viena didžiulė knyga, kurios puslapiai verčiasi savaime, be mano valios“.
Be abejo, metai įsiminė ir kaip Gintaro Patacko jubiliejiniai, ir dvi jo knygos taip pat – kokia Kauno poezijos panorama be jo? Ir mūsų būreliui Gintaro stigtų – galbūt ekspresyvaus, padūkusio patackiško spontaniškumo, ko nors „žemiškesnio“, arčiau dulkėto miesto grindinio meditacinėj vakaro ramybėj? 
Daugiau tekstų

Video
KobraTV - Reportažas - "Šaipokų pusvakaris"
KobraTV - Reportažas - "Šaipokų pusvakaris"
Kaip savivaldybės "Napoleonai"per kultūrą kėlėsi
Kaip savivaldybės "Napoleonai"per kultūrą kėlėsi
Reportažas - Spektaklis "Vietų nėra"
Reportažas - Spektaklis "Vietų nėra"
Įsimintiniausias Kauno menininkas 2011
Įsimintiniausias Kauno menininkas 2011
Filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ anonsas
Filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ anonsas
2011-12-07 Klubo „Prie arbatos“ svečias – režisierius G. Varnas (II dalis)
2011-12-07 Klubo „Prie arbatos“ svečias – režisierius G. Varnas (II dalis)
Daugiau video