***

Vieux Farka jau išėjo iš savo velionio tėvo šešėlio. Ali Farka Toure įrodė, kad bliuzo siela galėjo būti rasta Vakarų Afrikoje, o jo sūnus Vieux teigia, jog vakarų Saharos garsų šaknys girdisi ir džiazroko improvizacijose.

Debiutinis atlikėjo albumas “Vieux Farka Touré”, pasirodęs 2006-aisiais priminė deglo perdavimą estafetėje, nes jame buvo įtraukti paskutiniai legendinio tėvo kūriniai, ir tradicinio skambesio Mali dainos iš tėvo repertuaro. Jis pavergė Ali Farka Toure gerbėjų auditoriją ir atskleidė ne mažesnį Vieux talentą.

Tačiau naująjame albume “Fondo” (liet. kelias), išleistame 2009-ais, girdima tik viena tradicinė daina, visas kitas sukūrė pats Vieux. Albume skamba bliuzo ritmai bei sudėtingi gitaros solo, primenantys Eric Clapton šlovingas dienas su Cream. “Fondo” - tai tradicinių instrumentų ir šiuolaikinės kūrybos mišinys, tai kur kas daugiau nei pasaulio muzikos menininko roko garsų panaudojimas, tai jauno žmogaus, tampančio savimi garsas.

Šiame albume Vieux demonstruoja keletą skirtingų gitaros technikų. Matoma, kad jis įvaldė savo tėvo trumpas, aštrias muzikines frazes, tačiau įkomponuoja ir ištęstas gitaros partijas. Elegantiška, santūri, tačiau džiaugsminga daina “Mali” - tai duoklė Farka Touré gimtinei, su intriguojančiu ritmu plazdančia Vieux gitara. “Sarama”, nepaisant naudojamos akustinės perkusijos turi daugiau, nei tik užuominą į drum’n’bass, ji jungia intensyvią, hipnotizuojančią marokietiško stiliaus bosinės gitaros partiją su klasikiniu kviečiančiu – atsakančiu vokalu, įspūdį stiprinant vis garsėjantiems sunkiojo roko būgnams.

„Fondo“ albumas - tai muzika iš šiuolaikinės Afrikos – miestiškos, sudėtingos, susijusios su pasauliu, bet labai besididžiuojančios savo senuoju palikimu. Vieux atstovauja seną/naują Afriką. Fondo afrikietiška muzika užsupa,užliūliuoja, bet vis tiek girdisi kupranugario žingsniai smėlyje.