Kamane.lt

Vasario 12 d. 17 val. Kauno menininkų namuose -- Rimanto Marčėno istorinio romano „Sosto papėdėje“ sutiktuvės. Dalyvaus: knygos autorius, literatūrologė Eugenija Vaitkevičiūtė ir kt. Muzikuos Algis Svidinskas. Vakarą ves poetas Viktoras Rudžianskas.

Romaną „Sosto papėdėje“ 2009 m. išleido „Alma Littera“.

Profesionalaus istoriko R.Marčėno kaip rašytojo biografija prasidėjo tada, kai tuometiniai kultūriniai žurnalai „Jaunimo gretos“, „Švyturys“, „Nemunas“, „Santara“, laikraščiai „Literatūra ir menas“, „Komjaunimo tiesa“ (vėliau „Lietuvos rytas“) , „Kauno tiesa“ (vėliau „Kauno diena“) ėmė publikuoti jo noveles, recenzijas apie lietuvių prozininkų naujas knygas, publicistinius straipsnius.

„Man istoriko specialybė dažnai kliudo. Žinojimas verčia į rašomą tekstą žiūrėti skrupulingai, gal kitąsyk ir perdėtai. Rašydamas apsikraunu istorine medžiaga, šaltiniais, kurių visų net nepanaudoju. Kita vertus, tai yra patikimas užnugaris - žinau, kad nelaužiu iš piršto ir neapsijuoksiu. Kai manyje per smarkiai įsibėgės literato vaizduotė, stabdį spustelės istorikas“ - šmaikštauja R.Marčėnas.

„Sosto papėdėje“ jau septintoji šio autoriaus grožinės kūrybos knyga ir trečiasis istorinis romanas, kuris yra lyg ir ankstesniojo, 2007 m. publikuoto romano „Karūnos spindesio apakinti“ tęsinys. Tais metais minėta knyga buvo įvardinta kaip iškiliausia kauniečių rašytojų knyga ir pažymėta premija. 

Naujoji R.Marčėno knyga „Sosto papėdėje“ vertintina kaip savarankiškas kūrinys. Nors jo veiksmą nuo pirmojo skiria tik pora dešimtmečių, tačiau į tekstą „persikėlė“ tik trys ankstesniojo romano personažai – Mindaugas, karūnuotas Lietuvos valdovas, ir du broliai – realūs istoriniai asmenys – kunigaikščiai Tautvilas ir Gedvydas. Jų portretus autorius papildo naujais štrichais.

Skaitytojas netrunka įsitikinti, kad autorius naujajame savo kūrinyje vienodai dėmesio skiria tiek personažų vyrų, tiek moterų dvasinio pasaulio atskleidimui. Galima teigti, kad lietuviškai istorinei beletristikai, dažniausiai savo dėmesį sukoncentruojančiai į garsiuosius praeities vyrus - politikus ir karvedžius, tai nėra būdinga. Romano veiksmas rutuliojasi XIII a. antroje pusėje – daugeliui šimtmečių visą tolimesnę Lietuvos valstybės raidą nulėmusioje epochoje. Autorius nelinkęs susitaikyti su tuo, kad ano meto vokiečių, rusų ar lenkų rašytose kronikose, kurių autoriai buvo beveik išimtinai vienuoliai, netgi garsiausioms to meto Lietuvos moterims, tarkime, karalienei Mortai, buvo paskiriama vos po keliolika labai subjektyvių, kartais melagingų eilučių. Romanistas akivaizdžiai nesusitaiko su tokia realija ir savo naujajame kūrinyje išskirtiniu dėmesiu ir netgi susižavėjimu apgaubia tiek Lietuvos karalienę, tiek latvaitę Ausmą, garsaus žemaičių karvedžio Almino žmoną, tiek ir paprasto Baltijos jūreivio mylimąją. Kūrinyje jos vaidina labai svarbų vaidmenį. R.Marčėnas įtaigiai vaizduoja, kaip švelniai ir tarytum nepastebimai žmonos įtakojo galingųjų to meto Lietuvos vyrų politinius ir grynai žmogiškus sprendimus. Gal todėl pirminis romano pavadinimas buvo „Švelni vedanti ranka“.

Renginys nemokamas. Informacija tel.: (8- 37) 22 31 44.