(Legendinis vokiečių menininkas G.Ueckeris atvyko į parodos atidarymą Kaune)

Vida Savičiūnaitė
Mūzų malūnas (Lietuvos rytas), 2001 10 09

Ginkluotas balta spalva

Baltai apsirengęs europietis, ant pečių užsivertęs milžinišką vinį, eina siauromis, šurmuliuojančiomis musulmoniškojo miesto gatvėmis. Eina kaip skirtingų pasaulių sutaikymo provokatorius, nešinas savo didžiuoju atgailos ir kančios ženklu - vinimi, kaip Kristus - kryžiumi. Tai vokiečių šiuolaikinio meno misionieriaus pasaulyje Guntherio Ueckerio įvaizdis.

Baltojo agresijos tramdytojo figūra Vokietijoje vadinama valstybės pasididžiavimo simboliu. "Balta spalva yra begalinio intensyvumo būklė bei tyrumo išraiška", - prasitarė G.Ueckeris, savaime paaiškindamas savo firminio rūbo, iš kurio jis atpažįstamas visoje planetoje, prasmę.

Baltos spalvos pėdsakai jo kūriniuose - kaip švelnumo ir susitaikymo nostalgija. Kaune tik prieš parodos atidarymą persirengęs juodu kostiumu, G.Ueckeris sakė tai padaręs Jurgio Mačiūno garbei.

Rytų Vokietijos pajūryje augusio, Vakarų kultūroje subrendusio 71 metų menininko visas gyvenimas paskirtas kelionėms ten, kur, anot jo paties, šaukia "sutirštinta žmogiškųjų problemų gausa".

Nuo indėnų kaimelių iki Kinijos, nuo Tibeto iki Balkanų, nuo kito pasaulio krašto iki Lietuvos, kurios žaizdos jam taip pat žinomos. Baltas G.Ueckerio siluetas paliko pėdsakus visame pasaulyje. "Turiu klajoklio dvasią, bet visos mano patirtys pasaulyje veda svarbiausiu keliu - namo, į gimtąją salą prie Baltijos jūros, prie savo šaknų. Tai kaip sūnaus grįžimas pas tėvą".

Iliuzijų griovėjo misija

Dabar, nešinas vinimi, kaip visada baltu kombinezonu ir balta palaidine apsirengęs G.Ueckeris užsuko į Lietuvą. Sustojo Kaune, kur Mykolo Žilinsko dailės galerijoje instaliavo savo filosofijos įrodymų ekspoziciją "Kankinamas žmogus".

Parodą sudaro 14 žmogaus, žemės, gamtos kankinimo ir agresijos sutramdymo, žaizdų tvarstymo objektų, prilyginamų Kristaus kančios stotims. Anot autoriaus, "Kankinamame žmoguje" glūdi krikščioniškos tradicijos - agresija, žaizdos tvarstymas, susitaikymas".

"Vinis reiškia akiplėšiškumą ir įžūlumą, - sako G.Ueckeris, vinimis bandantis matomą tikrovę sujungti su nematoma. - Tai susiję ir su mano vidinės agresijos potencialu. Kaldamas vinis bandau padaryti nekenksmingą prievartą. Agresija palaiko žmogaus gyvybingumą, be jos nebūtų gyvybinės energijos, bet reikia ieškoti, kaip agresiją padaryti nekenksmingą".

G.Ueckeris kalė ir kala vinis visur - į mašinas, langus, laikrodžius, lėkštes, į duris, pro kurias po to pats kirviu prasikapoja kelią. Atpažįstamus, gyvenimiškus daiktus, kaip ir žemę kankinančius jos apdirbimo įrankius, jis paverčia besiginančiais kūriniais.

"Mus supa kruvinas pasaulis ir negalime jo ignoruoti, nes tada ignoruosime kenčiančius ir mus užvaldys iliuzijos. Idealizuotos tikrovės iliuzijų griovimas yra Kristaus kančių pradžia, - aiškina savo kelio mene pasirinkimą G.Ueckeris. - Aš nesu menininkas, kuriantis vaizduojamąjį meną. Aš kuriu meninius vaizdus, kurių šaknys glūdi išorėje. Jeigu jos glūdėtų mene, galimas dalykas, tapčiau postmodernizmo auka ir kartočiau viską, kas gerai žinoma mene, kas buvo perimta per tapybos istoriją, meno istoriją, dvasinę žmogaus evoliuciją".

Menas kaip dialogo pradžia

Programinėje, pasaulį apkeliavusioje parodoje "Kankinamas žmogus" menininkas kalba ne tik vinimis, bet ir milžiniškais mediniais grėblių, akėčių dantimis, smėliu, akmenimis, arimo žaizdų ir jų glostymo, ugnies ir pelenų įvaizdžiais, savo monologą apibendrindamas 60-čia žiaurumo žodžių iš Senojo Testamento, juos papildydamas dviem šiuolaikiniais agresijos terminais: "nuodyti dujomis", "nutrėkšti".

Šie žodžiai G.Ueckerio kūrinyje atsirado kaip menininko reakcija į Vokietijos dešiniųjų radikalų ekstremistų išpuolius prieš užsieniečius, kuriuos jie ragino nuodyti dujomis, nutrėkšti kaip tarakonus. Kankinimo žodžiai G.Ueckerio parodoje įrėminti kaip paveikslai.

"Mano kūryba - apie egzistencinius žmonijos pavojus. Tikrovė peržengia meninių priemonių galimybes. Padeda tik poetinė jėga. Kai nebepajėgi išreikšti žodžiais, prasideda paveikslas, - aiškino dailininkas, visą savo kūrybą kildinantis iš asmeninių išgyvenimų. - Menas yra nežinomybės žlugimas ir vidinės būsenos metafora. Ar menas gali daryti įtaką? Jis gali pradėti dialogą, ugdyti toleranciją tam, kas nepažįstama ir svetima. Mes turime nepaliaujamai statyti perkėlas tarp sienų, tautų, kultūrų, tarp žmonių skirtingumų".

G.Ueckeris kankinamo žmogaus temą išreiškia ne tik instaliacijomis, objektais, performansais, bet ir kine, operos teatre.

Jo milžiniški kryžiai griuvėsių fone 1999 metais tapo scenografija Johanno Sebastiano Bacho "Pasijoms pagal Matą". Savo filosofijos ženklus menininkui buvo patikėta įprasminti Reichstago pastato interjere.

Kaune kantriai klausydamasis jam skiriamų liaupsių, G.Ueckeris droviai šyptelėjo: "Menininkas visada yra sistemos klaida, o pagyras priimu kaip kančią, nes tai, kas svarbiausia, dar nepadaryta".