Rss Facebook
2016
Rugpjūtis
31
Naujienos
2016 Rugpjūtis
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Godų atmintis šiuolaikinio šokio kūnuose 0

www.kamane.lt, 2015-12-28
Kauno šokio teatro „Aura“ archyvo nuotr.

Jeigu šiandien imtume svarstyti apie netradicines ir kiek stebinančias kolaboracijas, tarptautinis šiuolaikinio šokio projektas „Godos“ patektų bent jau į Kauno penketuką. Mėginant vienu sakiniu apibrėžti, apie ką šis projektas, gautųsi kažkas panašaus į: „šiuolaikinio šokio kalba prabilti apie šiandien funkcionuojantį nematerialų lietuviškąjį paveldą su norvegišku prieskoniu“, siekiant į kiekvieną fenomeną žvelgti šiuolaikinio žmogaus akimis.

Projektas „Godos“ jungia dvi šalis ir du šokio teatrus – Kauno šokio teatrą „Aura“ ir Norvegijos teatrą „Panta Rei“. Idėja realybe virs 2016 metais – tarptautinė premjera įvyks  įvyks balandžio pradžioje. Kauniečiai pirmieji išvys dviejų dalių spektaklį „Godos“. Vieną spektaklio dalį kuria choreografė Birutė Letukaitė, kitą – norvegų choreografės Pia Holden ir Anne Ekenes.

Prieš paskęstant kūrybiniame šurmulyje, patraukus kalėdines antis į šoną, šįkart norėčiau praskleisti uždangą ir papasakoti apie norvegiškąsias kūrybines patirtis. Darbai su choreografėmis Pia Holden ir Anne Ekenes prasidėjo dar vasarą. Diskusijos, kas yra godos, truko toli gražu ne vieną dieną. Po mėginimų perprasti lietuviškąsias godas, atrasti sąsajų su Norvegija bei globaliu šiandienos pasauliu, galų gale nusprendžiau išklausti, kaip norvegų kūrėjos ryžosi dirbti su tokia, rodos, itin lokalia tema, ką patyrė, atrado ir vis dar atranda.

Ieškant ir atrandant kaskart skirtingus idėjinius godų rakursus literatūroje, vienas iš kūrėjas įkvėpusių apibrėžimų buvo „Godos – mūsų sielos daina“. Kaip ateita iki tokių ieškojimų ir atsakymų?

Kas paskatino dalyvauti šiame projekte?

Pia Holden ir Anne Ekenes: Atstovaujame „Panta Rei“ šokio teatrui, kuris Lietuvoje lankėsi ne vieną kartą. Esame dirbę su šokio teatru „Aura“, tad apsisprendimas drauge dalyvauti tarptautiniame projekte „Godos“* buvo natūralaus proceso dalis.

S.Č.-R.: Daug dirbate su projektais. Kuo šis kitoks?

P.H. ir A.E.: Visada ieškome naujų bendradarbiavimo galimybių, naujų patirčių, kurias įgyjame dirbdamos su kitų kultūrų menininkais. Projektas „Godos“, turbūt, vienas originaliausių, kuriuose teko dalyvauti. Godos – tai itin specifinis lietuviškas reiškinys, emocija, todėl įdomu, kokį norvegišką santykį galime su juo atrasti. Norvegiškai godoti.

S.Č.-R.: Ką pavyko atrasti? Ar lietuviškos godos turi vietą norvegiškoje širdyje?

P.H. ir A.E.: Suvokti, ką lietuviams reiškia godos ir rasti paralelių Norvegijoje, – įdomus ir įtraukiantis iššūkis. Pirmą kartą išgirdusios šį žodį, ėmėme įvairiose vietose klausinėti žmonių, kas jiems yra godos. Norėjome apklausti skirtingus asmenis baruose, kavinėse, susitikome su studentais ir menininkais. Dalyvavome daugelyje diskusijų, bet vienintelio aiškaus atsakymo neišgirdome. Kiekvienas apibrėžimas, interpretacijos kažkiek skirdavosi, visuomet būdavo nuspalvintas asmeniškumo prieskoniu. Keista patirti, jog jūs turite kalboje funkcionuojantį žodį, kurio reikšmė kiekvienam skiriasi. Ne kardinaliai, tačiau skiriasi. Paradoksalu, tačiau žodis „godos“ sunkiai pasiduoda apibrėžiamas kitais žodžiais. Visgi, kaip bebūtų, atradome raktinę reikšmę, kuri mums asocijuojasi su melancholija, užuojauta. Godos – tai jausmas, susijęs su praeitimi ir visada tapatinamas su moterimis ir jų svajomis. Dramaturgės pasiūlytas apibūdinimas, jog godos – tai mūsų sielos daina, mums labiausiai „prilipo“.

S.Č.-R.: Svarstymų ir ieškojimų kelias buvo ilgas. Kokių projekto rezultatų tikitės?

P. H. Ir A. E.: Visada dirbame tik su mums įdomiomis temomis, kurios nuspalvintos skirtingų gyvenimo patirčių. Godos palietė mus emociškai. Kaip moterys choreografės, daug ką ištyrėme ir įtraukėme į kūrybinį procesą. Jei mūsų patirtys ir pasirodymas bus emociškai artimi publikai, o atsiminimai apie pasirodymą įsirašys dalyvių atmintyje, tai bus tobulas projekto rezultatas.

S.Č.-R.: Ką atradote projekto metu?

A.E. ir P.H.: Dirbame nauju būdu, talkinant dramaturgei, kuri Lietuvoje susitinka ir repetuoja su šokėjais, kol mes esame Norvegijoje, tokiu būdu leisdamos šokiui augti, net kai nesame šalia. Toks darbas paskatino atrasti naują požiūrį į choreografiją. Galbūt tai taps mums iššūkiu priimant skirtingus sprendimus. Meniniai mainai ir kultūros tyrimai tik sustiprina kūrybinį procesą. Laukiame rezultato ir tikimės tolimesnio bendradarbiavimo su „Aura“.

S.Č.-R.: Pabaigai, prieš prasiskleidžiant uždangai, pasidalinkite, kokie iššūkiai lydėjo „Godų“ projektą?

A.E. ir P.H.: Kultūriniai skirtumai ir biurokratija, susijusi su projekto vykdymu. Tačiau čia – jau ne mūsų sfera. Na, o mes susidūrėme su kūrybiniais iššūkiais produktyviąja prasme.

***

Jau pasibaigus mūsų pokalbiui, norėtųsi pastebėti, jog „Godos“ – tai ne tik tarptautinis norvegiškas ir lietuviškas junginys. Šokėjų sudėtis taip pat išskirtinai įvairi: nuo Japonijos iki Švedijos, žinoma, neaplenkiant ir Lietuvos. Šio margo ir produktyvaus bendradarbiavimo rezultatus Kaune išvysime balandžio pradžioje. Na, o belaukdami artėjančios premjeros, galime pasvarstyti, kokį atsakymą pateiktume mes, užklausti, kas gi yra GODOS.

 

* Projektas „Godos“ yra įgyvendinamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas“.

Daugiau informacijos apie projektą: www.aura.lt

 

Silvija Čižaitė-Rudokienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*