Rss Facebook
2017
Gegužė
25
Naujienos
2017 Gegužė
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

R. Stankevičius: kartais poetas yra ne daugiau nei tušinukas  0

2017-05-18
BNS nuotr.

Poetas išskirtinis tuo, kad jo lokatoriai jautresni ir nutaikyti į kalbą, jos semantines jungtis ir anapusybę, tačiau jis yra ne daugiau nei tušinukas – kartais ne pats sprendžia, ką ir kada rašyti, į tai įsikiša aukštesnės jėgos. Taip LRT RADIJUI sako poetas ir žurnalistas Rimvydas Stankevičius. Anot jo, kai kurie dalykai, pavyzdžiui, įjungtas televizorius, prikausto žmones prie nesvarbių dalykų, tik jį išjungus galima pastebėti geras naujienas – kad yra Dievas, o pasaulis gyvena savo gyvenimą.

– Kaip atsirado knyga „Šermuonėlių mantija“?

– Knyga atsirado netikėtai. Buvau ką tik baigęs ir išleidęs „Kertinį skiemenį“, maniau, kad esu nusipelnęs tam tikro kūrybinio poilsio tam, kad išsivalytų galva. Buvau nusiteikęs metus nieko nerašyti arba rašyti vien tik ant sugeriamojo popieriaus nuotrupas, kurios vėliau virstų eilėraščiais.

Tačiau nutiko taip, kad mano žmona keliems mėnesiams išvyko į Ameriką. Ji išvažiavo iš karto po savo 40 metų jubiliejaus, todėl namuose likau vienas tarp tūkstančio vystančių gėlių. Vazos stovėjo ant stalų, spintelių, žemės, kilimų. Visus tuos mėnesius aš jų neperrinkinėjau, neišmečiau, jos gyveno savo gyvenimą ir biro.

Kai naktimis guli lovoje ir girdi ant žemės byrančius žiedlapius, tai įneša tave į tokią keistą tarpinę erdvę, kuri yra nei gyvenimas, nei mirtis. Tai pati puikiausia erdvė metafizikai gyvuoti. Nereikia papildomų jėgų norint kažkuo patikėti, esi pusiau sapne.

Buvimas tyloje tarp tų gėlių mane paskatino rašyti. Rašiau beveik nevalgydamas, nemiegodamas. Per knygos rašymą labai nusilpau, buvo sutrikusi sveikata, reikėjo atsivalgyti, atsimiegoti. Tačiau kai mėnesį esi pratęs miegoti vos po kelias valandas, esi kūrybiniame degime, vėliau tampa sunku užmigti atsigulus į lovą. Vėliau atsigavau, supratau, kad jaunystės rašymo metodika netinka, nes tai sveikatos žalojimas.

– Kaip dorojatės su buitimi, kasdienybe, darbu redakcijoje, esant šalia visų aktualijų?

– Lygiai 20 metų mokiausi, kaip padaryti, kad viena sritis neapvogtų kitos, nepapjautų jos, neužgesintų. Į žurnalistinį darbą pasukau dar būdamas studentu. Prisimenu, kad Marcelijus Martinaitis iš visų jėgų bandė mane nuo to atkalbėti. Jis sakė – tu nežinai, o aš žinau, kad tave suės, tu nebūsi poetas, į tavo poeziją ims veržtis publicistika, žurnalistika, visokie baisūs dalykai, kurių nepastebėsi.

Aš M. Martinaičio nepaklausiau ir jis ilgą gyvenimo dalį dėl manęs buvo neramus. Maždaug tris metus prieš mirtį jis man paskambino ir pasakė – žinai, Rimvydai, klydau, tavęs nesuėdė žurnalistika, bet tu išimtis, ne taisyklė ir tai nereiškia, kad buvau neteisus.

Aš susikūriau sau tokią darbo vietą, kad man nereikėtų anksti keltis. Mano žadintuvas skamba 9:30 val., nes esu pelėda ir man geriausia rašyti naktimis. Taip pat su tuo aktualijų pasauliu – sąmoningai neleidžiu jam veržtis. Aš neskaitau laikraščių, neskęstu politinėse realijose.

Jau septynerius metus nė karto nesu įsijungęs televizoriaus. Kažkada žiūrėdamas televizorių tiesiog pagalvojau, kas man gadina nuotaiką, vargina. Ar negali būti, kad tai televizija? Kai nėra įjungto televizoriaus, matai už lango žydinčius kaštonus, palangę skrebenančią varną, sodelyje vaikštančias vienuoles su maldaknygėmis. Tai gerosios naujienos – kad yra Dievas, kad pasaulis gyvena savo gyvenimą. Televizija mus prikausto prie kontekstų, kurie mums nėra svarbūs, tačiau ima dominuoti gyvenime.

Taip ir tvarkausi su šiais reikalais. Niekad nelindau į politinius ar kitus dalykus, kurie reikalauja viso dėmesio, mano sielos ir širdies atsidavimo. Mėgstu sakyti, kad esu kultūros žmogus, impregnuotas į žurnalistinį lauką, o ne atvirkščiai.

– Sigitas Geda dažnai sulaukdavo priekaištų, kad rašo chaoso poeziją. Atrodo, kad šiuolaikinėje poezijoje, siekiant originalumo, tuo neretai piktnaudžiaujama. Ar jums taip neatrodo?

– Atrodo, dėl to renkuosi būti sąmoningo rašymo pusėje, kad tokie chaotiški dalykai man ištiktų kaip stebuklas. Tik tada gali tuo patikėti. Taip iš tiesų būna rašantiems žmonėms. Man taip nutiko su eilėraščiu „Gurguolė“ iš rinkinio „Laužiu antspaudą“.

Galiu paliudyti, kad jį parašiau ne aš. Apie jį negalvojau, sėdėjau darbe, visiškai ne poetinėje aplinkoje ir jis eilutė po eilutės ėmė lįsti. Kadangi rašiau kompiuteriu, o sėdžiu ne vienas, rašiau jį kaip prozos tekstą, kad iš šalies atrodytų, jog tai žurnalistinis straipsnis.

Darbe rašymu neužsiimu, tačiau šiuo atveju eilėraštis tiesiog pratrūko. Po kiekvienos eilutės šūkčiojau – negali būti, geras! Tokia buvo mano reakcija, akivaizdu, kad tai jau aukštesnių jėgų įsikišimas. Tos gaivališkos nuotrupos – apie jas reikia medituoti, bet jomis vienomis nepasikliauti. Ne, netiesa, kad apsitručiju kokiais narkotikais, kurie mano sąmonę ištaško į šipulius ir tada rašau, pats nesuprasdamas ką. Ne, bet reikia palikti Dievo buvimo galimybę.

– Kaip manote, kuo poetas skiriasi nuo kitų? Gal jis toks pat kaip visi?

– Manau, kad visose kategorijose, išskyrus poeziją ir literatūrą, poetas yra toks pat žmogus kaip kiti. Tačiau vis dėl to jis išskirtinis, nes jo čiuptuvėliai, lokatoriai nutaikyti į kalbą – į kalbos magmą, jungtis, anapusybę, nuogas semantines gijas, besipliekiančias tarpusavyje.

Poeto lokatoriai jautresni ir nustatyti tiksliau nei įprasto žmogaus. Manau, kad poetas yra ne daugiau nei tušinukas. Tai galima nuspėti ir iš mano nupasakoto įvykio su eilėraščiu „Gurguolė“ – ne pats sprendi, ką ir kada rašyti.

Tai kur tas išskirtinumas? Tuomet tai nelaimė, priklausomybė. Manau, kad eilėraščiai, filosofija, mintys yra ne žmogaus, o kažko kito suformuluoti dalykai, kurie kaip debesys slankioja aplink mus. Ir tai įlenda tarsi paukštis pas tuos, kurie turi jautresnius lokatorius, atvirus inkilėlius.

 

Rimantas Kmita,

LRT RADIJO laida „Literatūros akiračiai“,

2017 05 17

http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/171701/r_stankevicius_kartais_poetas_yra_ne_daugiau_nei_tusinukas


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*