Rss Facebook
2017
Birželis
26
Naujienos
2017 Birželis
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Dailininkai jaučiasi diskriminuojami  3

2017-05-19
Edita Utarienė: "Švedijoje funkcionuoja valstybiniai susitarimai, kai už parodas dailininkams moka visos valstybinės parodų erdvės ir nemažai privačių muziejų bei galerijų."/LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) atkreipė aukščiausių valdžios atstovų dėmesį, kad jiems nemokamas autorinis atlyginimas už parodose eksponuojamus kūrinius, nors kompozitoriai, muzikai, teatralai ir kitų sričių kūrėjai gauna atlygį už kūrinių viešą atlikimą visuomenei.

Jaučiasi nelygiaverčiai Į suvažiavimą susirinkę LDS nariai parengė kreipimąsi į aukščiausios šalies valdžios atstovus dėl vizualiųjų menų kūrėjus diskriminuojančios padėties, prašydami sukurti valstybinį atlyginimo už darbą vizualiųjų menų kūrėjams, kai jų kūryba pristatoma parodose muziejuose, galerijose, įvairiose akademinėse, edukacinėse ir kitose viešosiose erdvėse, mechanizmą.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė LDS pirmininkė Edita Utarienė, šiuo metu Lietuvoje dailininkai patys susikuria darbo vietas, patys nusiperka darbo įrankius, sukuria kūrinius, parodo juos visuomenei, tačiau už tai nieko negauna. „Jie ir toliau gali kurti, tik neaišku, iš ko jiems gyventi.

Vizualiųjų menų atstovai negauna atlygio net ir tais atvejais, kai jų kūriniai eksponuojami galerijose, į kurias įėjimas yra mokamas. Būtina rasti lėšų, kad taip nebūtų.

Nereikalaujame tam iš karto skirti daug pinigų, tereikia sukurti naują kultūros finansavimo mechanizmą, kad dailininkai nesijaustų diskriminuojami“, – aiškino E. Utarienė.

Ji akcentavo, jog metas keisti per dešimtmečius susiformavusį ydingą požiūrį į vizualiųjų menų atstovus ir tradicijas, kad dailininkai, kuriantys didelę pridėtinę meninę bei ekonominę vertę, dažnu atveju turi patys sumokėti ir už ekspozicijos erdvių nuomą.

LDS nariai siūlo sekti Europos dailininkų asociacijos siūlomu pavyzdžiu – Lietuvoje pritaikyti modifikuotą Švedijoje veikiančio apmokėjimo už parodas sutarties variantą.

Pasak E. Utarienės, Švedijoje toks valstybinis susitarimas funkcionuoja jau ne vienus metus.

Šios šalies dailininkams už jų darbų parodas moka visos valstybinės parodų erdvės ir nemaža dalis privačių muziejų bei galerijų.

Atsižvelgiant į parodos tipą, jos dydį ir trukmę nustatoma minimali pinigų suma, kurią turi gauti dailininkas už savo kūrinių eksponavimą.

Panašų mechanizmą būtų galima įdiegti ir Lietuvoje.

„Ta nedidelė pinigų suma, kurią gautų dailininkai, padėtų jiems išgyventi, ypač senatvėje, nes, mūsų duomenimis, tik maža dalis vizualiųjų menų atstovų gali išgyventi iš to, ką gauna pardavę meno kūrinius. Apie 15 proc. dailininkų, visą gyvenimą dirbusių bei reprezentavusių mūsų šalį, tegauna 130 eurų pensiją, 40 proc. – mažiau nei 200 eurų“, – pabrėžė LDS pirmininkė.

Neturėtų iš ko mokėti

Sostinės „Arkos“ galerijos direktorė, taip pat ir menininkė Dovilė Tomkutė teigė pritarianti LDS idėjai. „Kiekviename planuojamame projekte turėtų būti numatytas honoraras ir menininkui, kaip planuojant renginius numatomi honorarai muzikantams, scenaristams, aktoriams“, – pabrėžė D. Tomkutė.

Anot jos, dabar Lietuvos menininkai galerijose išgirsta negausiantys jokio honoraro, o kartais jų paprašoma susimokėti už reklaminius plakatus ar net už suteikiamą parodų erdvę. Tačiau Vakarų Europos, Skandinavijos šalyse minininkai prilyginami kitiems meno atlikėjams. D. Tomkutės nuomone, taip turėtų būti ir mūsų šalyje.

„Arkos“ galerijos vadovė pabrėžė, kad galerijos vargiai išgalėtų iš savo veiklos mokėti dailininkams honorarus už jų kūrinių rodymą parodose. „Nebent tos, kurios sulaukia valstybės ar savivaldybių finansavimo. Tačiau bandančios išgyventi iš savo veiklos to negalėtų sau leisti. Mat lėšų reikia ir darbuotojams, ir patalpoms išlaikyti, o iš projektinės veiklos gaunamos pajamos kol kas sunkiai padengia būtinas išlaidas“, – teigė „Arkos“ galerijos vadovė.

Remia ir dabar

Galerijos „Vartai“ įkūrėja Nida Rutkienė pripažino, kad mintis mokėti autorinį atlyginimą parodose eksponuojamų darbų autoriams nėra bloga, bet nelabai reali. Autoriams galerijos sumoka tik itin išskirtiniais atvejais. „Mūsų praktikoje pasitaikė tik vienas toks atvejis, kai buvo sumokėtas honoraras pasaulinio garso menininkui, sutikusiam mūsų galerijoje demonstruoti savo kūrinius. Tačiau ir jam sumokėjome ne mes“, – teigė N. Rutkienė.

Pasak jos, tikėtis, kad galerijos mokės atlygį visiems darbų autoriams, kol kas nerealu, nes tokiomis lėšomis jos tiesiog nedisponuoja. Kita vertus, „Vartų“ galerija autorius dažnai remia kitokiais būdais – padeda jiems surengti parodas, suranda rėmėjų, kurie galėtų padengti meno kūrinių sukūrimo išlaidas. „Prisidedame prie beveik visų menininkų darbų gamybos, o kartais net ir visiškai padengiame išlaidas. Tai juk taip pat yra tarsi honoraras“, – sakė „Vartų“ galerijos įkūrėja. Šiuo metu galerija remia vieną jauną, ir jų nuomone, perspektyvų menininką, kurio darbų paroda bus eksponuojama metų pabaigoje – „Vartų“ galerija padengia visas jo kūrybos išlaidas.

Išeitis yra

Vilniuje įsikūrusios galerijos „Meno niša“ direktorė Diana Stomienė „Lietuvos žinioms“ stebėjosi, kodėl dailininkai tik dabar pradėjo kelti klausimą dėl autorinio atlyginimo už eksponuojamus darbus. „Dauguma autorių, tarp jų ir dailininkai, yra sudarę autorių teisių gynimo sutartis su asociacija LATGA. Tai seniai veikia, ir puikiai“, – teigė D. Stomienė. Ji pažymėjo, kad sutartis su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA yra vienas iš būdų gauti autorinį atlyginimą už darbų eksponavimą. „Meno nišos“ vadovės duomenimis, nemažai dailininkų yra sudarę sutartis su LATGA.

„Be to, menininkai yra savo kūrinių šeimininkai. Todėl pasirašydami sutartis dėl savo kūrybos eksponavimo turėtų nurodyti savo sąlygas. Jose gali būti numatytas ir finansinis atlygis. Menininkai turi rūpintis savo kūryba, kaip ir bet kuriuo kitu savo turtu – turi galvoti, kaip panaudojami jų kūriniai“, – pabrėžė D. Stomienė. Anot jos, net ir pats rengdamas savo darbų parodą menininkas gali tartis dėl honoraro su parodą priimančia galerija. Jei autorius nesutiks darbo rodyti be atlygio, nebus ir parodos. Vis dėlto menininkai turėtų suprasti, kad ne visos galerijos išgalės mokėti honorarus. Pavyzdžiui, vargu ar galima prašyti pinigų iš bibliotekos, turinčios parodų erdvę ir sumaniusios joje surengti vieno ar kito menininko darbų parodą. „Tačiau jei paroda rengiama banko ar kokios kitos komercinės bendrovės turimoje erdvėje, dailininkas tikrai galėtų tartis dėl apmokėjimo“, – sakė D. Stomienė.

Dar neaptartas klausimas

Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Gelūnas prisipažino, kad jį nustebino LDS idėja mokėti parodose eksponuojamų darbų autoriams autorinius atlyginimus, o lėšų esą tam galėtų skirtų galbūt net ir valstybė. Anot jo, kai kuriems išskirtiniams menininkams honorarai galbūt mokami, tačiau esama nemažai atvejų, kai menininkams yra garbė patekti į tam tikrą galeriją. Todėl būtų naivu tikėtis ir atlygio.

Buvęs kultūros ministras abejojo, kad toks sumanymas būtų realiai įgyvendintas ir dėl to, kad galerijos tiesiog sužlugtų. Juk komercinių parodų autoriai gauna tam tikrą užmokestį už savo kūrinius, tai būna numatyta sutartyse. Tačiau nekomerciniai projektai teikiami Kultūros tarybai, o valstybė iš dalies padengia dalį parodos išlaidų, tarp jų ir menininkams už kūrybą. Politiko manymu, mokėti daugiau lėšų būtų lėšų švaistymas. „Mintis mokėti kūrėjams už parodose eksponuojamus kūrinius neaptarta nei viešojoje erdvėje, nei Seimo Kultūros komitete, todėl ji dar visai neanalizuota“, – pabrėžė A. Gelūnas.

Kazys Kazakevičius

Lzinios.lt, 2017 05 19

http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/dailininkai-jauciasi-diskriminuojami/244134


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*