Rss Facebook
2014
Balandis
24
Naujienos
2014 Balandis
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

NEEILINĖ PAŽINTIS SU SOFIJA KYMANTAITE 0

2012-06-11
Marija Korenkaitė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Vilnietė aktorė Marija Korenkaitė (28) pastarosiomis savaitėmis gyvena tik vienu vieninteliu vaidmeniu. Ji baigiamame kurti filme „Žvaigždžių sonata“ apie mūsų tautos genijų Mikalojų Konstantiną Čiurlionį vaidina jo žmoną rašytoją ir visuomenės veikėją, jautrią, bet labai stiprią asmenybę Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę. Aktorė, kaip ir dauguma artistų, svarbiausiu vaidmeniu vadina tą, kuriuo dabar gyvena, kuris neduoda ramybės net sapnuose.

Likimo dovana

Kino juostos „Žvaigždžių sonata“, kurią pasišovė sukurti britų kino režisierius Bobas Mulanas (Bob Mullan), filmavimas vyksta kasdien ir labai intensyviai. Kūrėjai nesnaudžia ir, jeigu pasiseks, iki birželio vidurio ketina baigti filmą. Filmuojama buvo Vilniuje, Sankt Peterburge, viename Lietuvos dvare. Tad Keistuolių ir „Atviro rato“ bei Šiaulių dramos teatruose vaidinanti Marija džiaugėsi, kad šis jos darbas iš esmės sutapo su teatro sezono pabaigtuvėmis ir galėjo susikaupti S.Kymantaitės-Čiurlionienės vaidmeniui.

O vaidmuo B.Mulano filme jai netikėtas,  mat iš pradžių šiam vaidmeniui buvo patvirtinta Kauno dramos teatro aktorė Inga Mikutavičiūtė, bet ji negalėjo suderinti spektaklių Kauno dramos teatre ir intensyvaus filmavimo grafiko. Tuomet Marija buvo pakviesta  pasikalbėti su B.Mulanu ir iš sykio jam patiko.

Kuo sužavėjo jauną aktorę S.Čiurlionienė, apie kurią, kaip ji pati prisipažino, per mažai žinojo? Mergina per kelias dienas pervertė viską, ką rado apie ją internete, perskaitė garsiuosius Čiurlionio laiškus Sofijai ir, žinoma, režisieriaus kruopščiai parašytą, bemaž 15 metų rengtą filmo scenarijų. Beje, BBC dokumentinių filmų kūrėjas pats M.K.Čiurlionį atrado būdamas vienoje konferencijoje Kaune. Pirmiausia susižavėjo genialiais paveikslais, o vėliau ir tragišku likimu bei meilės istorija.

Lyg vienišas kareivėlis

„Man Sofijos asmenybė pasirodė labai stipri. Ji man dar labai artima savo moteriškumu ir tuo, kad ji apima absoliučias priešybes. Laisvės troškimas ir besąlygiškas atsidavimas mylimajam Konstantinui, trapumas ir stiprybė, išorinis šaltumas ir begalinis švelnumas bei sielos jautrumas“, - sakė aktorė.

Pasak jos, režisieriaus B.Mulano Sofija yra nuolatiniame mūšio lauke už laisvę. „Ji kovoja už savo šalies nepriklausomybę, tėvų kalbą, nuomonę, savigarbą, galimybę būti laimingai, teisę pasirinkti mylimą žmogų... Mano suvokimu, ji įkūnija beviltišką, net utopinę viltį. Ji tiki, kad viskas yra žmogaus rankose, kad jis pats gali kurti savo likimą - tereikia veikti. Ir viską daro be jokių kompromisų, atvirai, tačiau naiviai ir skaudžiai. Po kiekvieno nusivylimo ji keliasi ir ryžtingai eina toliau... Iki kitos, dar didesnės kliūties. Lyg koks nepavargstantis vienišas kareivėlis“, - kalbėjo M.Korenkaitė.

Mariją labiausiai sujaudino Sofijos žodžiai užrašuose apie Konstantino netektį: „Žmonės baisiai smalsūs, jie nori, kad dalytumeisi su jais savo pergyvenimais. Jeigu tu nestovi kryžkelėje ir nešauki visiems, kad esi nelaimingas, jei tavo ašaras tejaučia nakties tamsa - jie tavęs nesupras. Jei tavo skausmas per didelis, kad galėtum apie jį kalbėti - atrodysi bejausmis“.

Ko išmokė Sofija

Ko S.Kymantaitės-Čiurlionienės personažas išmokė aktorę? „Ji man pasirodė labai stipri asmenybė. Man tiek kovoti dėl laisvės gyvenime neteko ir, tikiuosi, kad neteks. Be to, aš nesu tokia vieniša, kokia iš tiesų buvo Sofija - žmogiškos laimės ji patyrė labai mažai, nors buvo tiek daug verta. Nusiraminimą ir savęs įprasminimą ji atrado visuomeninėje veikloje ir kūryboje. Jos literatūrinis palikimas tikrai nėra menkas. „Labai tikiuosi, kad filmas sudomins ne tik mūsų krašto žiūrovus, bet ir paskleis žinią apie genijų M.K.Čiurlionį ir jo didžiąją meilę už Lietuvos ribų.“ Nežinau, ar galima mokytis iš kito žmogaus gyvenimo istorijos, bet mane be galo žavi jos drąsa ir stiprybė.

Ne tik artistė

O teatre jai kol kas sekasi, nes įdomių vaidmenų ir kitokio darbo netrūksta. M.Korenkaitė su didžiausiu malonumu vaidina spektakliuose Keistuolių teatre, taip pat yra viena iš drauge su kurso bičiuliais ir režisieriumi A.Giniočiu įkurto teatro-laboratorijos „Atviras ratas“ aktorių ir kūrėjų. Šiame jaunatviškais pastatymais ir išradingumu garsėjančiame teatre, kurio spektakliai daugiausia rodomi „Menų spaustuvėje“, jau trys sezonai rodomas spektaklis „Pabėgimas į Akropolį“. Pjesės, kuri 2007 metais naujosios lietuvių dramaturgijos konkurse „Versmė“ buvo pripažinta geriausia, autorė - M.Korenkaitė. Tik ji, atsiuntusi konkursui savo kūrinį, tuomet prisistatė Lauryno Juknos pavarde. Kodėl? „Norėjosi išvengti sąsajų su tėčio pavarde, kuris tuo metu buvo vienas ši festivalio organizatorių“. Žinoma, pats geriausias įvertinimas tas, kad pjesę režisuoti ėmėsi A.Giniotis ir kad spektaklis sulaukia didelio publikos dėmesio.

Kaip vieną iš brangiausių vaidmenų Marija dar išskiria A.Giniočio režisuotame spektaklyje sukurtą princesės Turandot vaidmenį (Šiaulių dramos teatras). Ypač jai buvo svarbus bendravimas su anapus prieš kelerius metus išėjusiu talentingu aktoriumi Pranu Piauloku, kuris vaidino princesės tėvą. Taip pat jai svarbi ir Antigonė, kurią ji vaidina bendrakursės I.Stundžytės režisuotame spektaklyje „Antigonė (ne mitas)“.

Jau dešimt metų, kaip Rokiškyje gimusi ir mokyklą baigusi mergina gyvena Vilniuje. Atvažiavo ji stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją tuomet, kai kursą rinko žinomi teatralai Vladas Bagdonas ir A.Giniotis. Būtent A.Giniotis ir jo vadovaujamas Keistuolių teatras jai, dar gimnazistei, nuo vaikystės darė didžiausią įspūdį.

Kodėl neramūs sapnai

Mergina pabrėžia, kad jai iš tiesų sekasi, jog daro tai, kas jai įdomu ir kur mato prasmę, o tai šiais laikais - prabanga. „Džiaugiuosi, kad turiu teatrinę šeimą - „Atviro rato“ kolegas, kurie man svarbūs ne tik kaip bendraminčiai ir kūrėjai, bet ir draugai. Turbūt tai irgi prabanga: galimybė kurti su tais, kuriuos myli, pas kuriuos norisi grįžti ir kurių lauki.“ Ji džiaugiasi galimybe kurti įdomius vaidmenis.

„Tai, kad mano pasirinktą aktorės kelią lydi ne tik džiaugsmas, bet kartais ir nusivylimai - natūralu. Bet man ir nereikia, kad viskas būtų paprasta, - sako pašnekovė. - Dėkui Dievui, kad yra ir išbandymų, o jeigu jų nebūtų, iš kur mes žinotume, kokie esame, kiek ir ką galime. Ši profesija nuostabi tuo, kad esu nuolat ieškojimų ir atradimų procese, nuolatiniame judesyje, ir kad visada turiu viltį kitame spektaklyje ištaisyti klaidas. Turiu galimybę rašyti, prisidėti prie spektaklių kūrimo. Didelis džiaugsmas dirbant aktore susipažinti su neeiliniais žmonėmis! Štai kuriant „Žvaigždžių sonatą“ sutikau atkaklumu ir pozityvumu stebinantį režisierių B.Mulaną, charizmatišką Čiurlionio vaidmens atlikėją pianistą Roką Zubovą, kuris iš tiesų labai panašus į savo prosenelį, daugybę puikių aktorių“.

Marija pasakoja, kad, kai baigsis filmavimas, repetuos bendrakursio Justo Tertelio būsimame spektaklyje apie sapnų pasaulį, kuriame, pasak mokslininkų, mes visi praleidžiame trečdalį savo gyvenimo. Anot jos, visi aktoriai panašiai sapnuoja, kad vėluoja į spektaklį, kad neranda kostiumo, o reikia eiti į sceną, kad pamiršta tekstą. Ir dabar, kurdama Sofijos vaidmenį, ji miega neramiai... Norisi sukurti tokį Sofijos paveikslą, kuris žiūrovų nepaliktų abejingų.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“

 

Giedrė Milkevičiūtė

Respublika.lt, 2012 06 09

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/neeiline_pazintis_su_sofija_kymantaite/


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*