Rss Facebook
2014
Lapkritis
29
Naujienos
2014 Lapkritis
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

ANTANAS OBCARSKAS: KVĖPUOJANTIS KAUNO ORU 0

2011-12-19

l

Antanas Obcarskas yra tapytojas. Jis gyvena ir kuria Kaune. Atrodytų – tiesiog paprastas, nereikšmingas biografijos faktas. Tačiau, kaip pasakytų Hippolyte’as Taine’as, menininkų kūryboje kontekstas, kitaip tariant – vieta, aplinkybės, supantys žmonės, peizažai, istorija, lemia labai daug. Todėl grįžtu prie fakto, kad Obcarskas yra tapytojas, ir „gentinį“ šio menininko kūrybos siūlą pradedu „vynioti“ nuo prieškario, nuo laikinosios sostinės laikų… Kaunietišką toną lemia dar viena aplinkybė – Obcarskas yra grupės „Angis“ narys. O juk ši išsirito iš kiaušinio ne bet kur, o Kaune, tuometiniame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, taigi legendinės Kauno meno mokyklos erdvėje. Su šiuo miestu vienaip ar kitaip yra susiję daugelis šios grupės narių – čia gimę ir augę arba sujungti studijų „stepžukyje“. Išėjus talentingiems Kauno angiečiams – Rimvidui Jankauskui-Kampui, Arūnui Vaitkūnui, Mikalojui Povilui Šalkauskui, Antanas Obcarskas drauge su Alfonsu Vilpišausku laikinojoje sostinėje tvirtai atstovauja ne tik grupei, bet ir visai šiuolaikinei lietuvių tapybai, bent jau – vyresniosios-viduriniosios kartos kūrybai.

Vietos sąsajos – viena, kūrybinės aspiracijos – kita. Šiuolaikinę, „naujųjų laukinių“ tapybos dvasios, konceptualių eksperimentų kupiną „Angies“ kūrybą tiesiogiai kildinti iš prieškario Kauno dailės tradicijų būtų per daug tiesmuka. Juolab kad ir grupės menininkų tarpusavio ryšys, kūrybos sąsajos – taip pat problemiškas dalykas. Sentimentus dėl angiečių sielų bendrystės ir „kūrybinio cecho“ tvirtumo viename interviu yra paneigęs pats Obcarskas: „Mūsų požiūriai niekada nebuvo panašūs. Mes esam laukinių šunų gauja, bėgiojanti po miškus, kartais susibėganti bendrai parodai. Kiekvienas mūsų kuriame at­skirai ir skirtingai. Kas mus vienija? Kaunas, jaunystės laikai, „stepžukis“. Rimvidas Jankauskas-Kampas buvo mano kurso draugas „stepžuky“, o A.Vilpišauskas mums dėstė tapybą, piešimą. Paskui į „stepžukį“ atėjo ir Eimis Markūnas, ir Jonas Gasiūnas, Henrikas Čerapas, Vytautas Dubauskas, Ričardas Nemeikšis. Vėliau Jonas mus visus subūrė.“[1]

 l

Kita vertus, kad ir gerokai pakeitę požiūrį į tapybą, ėmęsi naujų motyvų, formatų, apvilkę lietuviškąją tapybą konceptualių idėjų drabužiu, „Angies“ menininkai liko artimi ir XX a. pirmosios pusės ekspresionizmo tradicijai. Tai akivaizdu ir Obcarsko kūryboje, kurioje, nepaisant gana audringų formos, medijų, išraiškos bangavimų (nuo akcijų, objektų, performansų iki aliejinės tapybos ant drobės), klasikinė tapyba tebėra svarbi. Kartais atrodo, kad šis menininkas beveik nebetapo ir yra įnikęs tai į vaizdinę dokumentaciją, tai į performatyvią raišką, arba tiesiog pokštauja, kvailioja ir, kaip būdinga daugeliui šiuolaikinio meno kūrėjų, tikrina meno ir gyvenimo artumo ribas. Tačiau praėjus kuriam laikui ir vėl stebime menininko „sugrįžimą“ į tapybą... Štai prieš keletą metų Obcarskas pristatė abstrakčių drobių ciklą „100×81“ (to paties pavadinimo paroda Savicko paveikslų galerijoje veikė 2009 m. gruodį), kuriame, kaip būdinga visai šio menininko kūrybai, savitai jungiama jausminga, ekspresyvi tapysena ir racionalus, apgalvotas tikrovės apibendrinimas. O ir jubiliejinėse „Angies“ parodose, 2011 m. surengtose Vilniuje ir Kaune, taip pat matėme jo tapybos darbus.

Gražiai iškiliąsias XX a. pirmosios pusės lietuvių tapybos figūras savo veikaluose yra išrikiavęs Antanas Andrijauskas: Justinas Vienožinskis, Antanas Samuolis, Antanas Gudaitis...[2] Dviejų tapytojų, pedagogų ir teoretikų – Justino Vienožinskio ir Vytauto Kairiūkščio – kūrybą, programines nuostatas, tarpusavio diskusijas ir polemiką prieškario spaudoje vaizdingai yra sugretinęs Viktoras Liutkus.[3] Žinia, šių dviejų kūrėjų veikloje ryškėjo du poliai – ekspresijos, jausmingumo vertės iškėlimas ir racionalaus prado, taupios, lakoniškos, išgrynintos formos svarba. Įdomu, sąmoningai ar ne, ši amžina priešprieša dažnai atgyja ir mūsų dienomis. Kartais – bandant apibrėžti lietuvių tapybos pobūdį (plačiąja prasme), charakterį, priežastingumą (juk neretai konstatuojame, kad mūsų tapybai artimesnis intuityvusis gestiškas pradas, ir, prisimindami, pavyzdžiui, Kairiūkščio idėjas, esame priversti pripažinti, kad jos Lietuvos kultūros terpėje menkai teprigijo). Kartais ši priešprieša iškyla kalbant apie atskirų menininkų kūrybą. Nebūtinai šis teorinis ginčas vyksta tarp keleto oponentų.

 

 l

Sakyčiau, Obcarskas šiuo požiūriu dažnokai ginčijasi pats su savimi... Grįžkime prie būdingiausių menininko kūrybos pavyzdžių. Tapybinėje sferoje jo darbai gerokai įvairuoja – nuo griežtų minimalistinių drobių, kuriose vyrauja griežtos, aštrios susikertančios linijinės struktūros, ritmingos horizontalės, iki gestiškosios, abstrakcijon linkusios tapybos. Pastaroji gerokai atmiešia konstruktyvų, visai „netapybišką“ pirmiau paminėtų drobių charakterį. Beje, teigti, kad natūra Obcarskui – visai svetimas fenomenas, būtų netikslu. Menininkas aktyviai dalyvauja įvairiuose pleneruose, „neužsikerta“ vien ties tapybos kontempliavimu studijoje ieškant geriausio kompozicinio, prasminio sprendimo, kartais palaimingai atsiduoda gamtos formų poezijai. Jo tapyboje neretai šmėkšteli ir atpažįstami pavidalai, peizažo apybraižos. O jei šios asociacijos ir labai tolimos, jas pajuntame ne iš paveikslo naratyvo, kurio menininkas apskritai vengia, o iš kolorito dermių, pastozinės tapybos tekstūros, nuotaikos.

Pasak menotyrininkės Kristinos Budrytės, mostą, ekspresiją Antanas Obcarskas naudoja ne tik tapyboje, dvimatėje drobės plokštumoje, bet ir kitokio pobūdžio kūriniuose, visa apimančioje erdvėje... Instaliacijoje „Intervencija“ (2000) ji pasireiškia aštriu formų kontrastu, iškalbingu, metaforišku balto fono ir grubios pramoninės detalės – kyšančio plieninio vamzdžio – sugretinimu. Metalinis objektas „Baronka I“ (2001), stačiai užmautas ant baltos kolonos ekspozicijų salėje, taip pat liudija menininko siekį radikaliai, alogiškai keisti esamą erdvę ir jos struktūrą, suteikiant veiksmui ne vien formalaus žaidimo, bet ir filosofinę, egzistencinę prasmę. Kitoje šio objekto variacijoje („Baronka II“) menininkas jį įsmeigia į žemę atviroje erdvėje. Pasviręs metalinis „riestainis“ lyg sustingęs judesyje, galįs čia pat nusiristi laukais. Jis kupinas daugybės sunkiai verbalizuojamų poteksčių, įstrigęs neapibrėžtume, atsidūręs „ne ten“, svetimkūnis, drastiškas gamtos peizažo elementas. Atsitiktinio, „rasto“ daikto ir sterilios erdvės sąveiką (šiuo atveju – tai tuščias drobės paviršius) Obcarskas išmėgina objekte „Pagautos blizgės“ (2002), o instaliacijoje „Dangus“ (1996) priartėja prie metafizinių, sakralių reikšmių. Šiame kūrinyje panaudotos tarsi „puskalniu“ lygiai suklotos šviesios medžio lentos gaudo pro galerijos langus sklindančius saulės spindulių atšvaitus. „Medžiai viską matė ir žino. Jie čia. Jie šviečia“, – sako menininkas, atskleisdamas, kad šis sumanymas susijęs su jo šeimos istorija ir medį, mišką čia reikėtų suvokti kaip įvairių praeities negandų liudininką, nebyliai saugantį savo paslaptis. Medžio lentų šviesa, vertikalus ritmas, stiebimasis į aukštį net ir po daugelio metų, žvelgiant į ekspozicijos dokumentaciją, užburia išraiškos paprastumu, reikšmių universalumu.

 l 

 l

Dailininko kūrybinėje biografijoje gausu ir „mobilių“, performatyvių sumanymų – tai ir žaismingas „Vandens lygio Nemune pakėlimas“ (1998), ir Fluxus idėjas interpretuojanti akcija „Pietūs žuvims“ (2003), ir (auto)ironiški fotografijų cikle įamžinti autoriaus „pasisėdėjimai“ įvairiausių šalių galerijų viešuosiuose tualetuose. Tai tarsi asmeninis ir gana intymus įvairių kultūrų, visuomenių socialinės, ekonominės būklės tyrimas. Tačiau jei svarbiausiąja šio menininko kūrybos medija vis dėlto laikytume tapybą (beje, net ir minėtas ­minimalistines linijines kompozicijas jis tapo aliejumi ant drobės, nenaudodamas jokių pagalbinių skait­meninių efektų ir pan.), derėtų pažymėti, kad ši Obcarsko išraiškos „pusė“ akivaizdžiai įrodo jau ne vienerius metus pas mus ir svetur kvestionuojamą tapybos atgimimo reiškinį.

Pavyzdžių nereikia ieškoti toli. Štai kad ir žinomo lenkų kuratoriaus Krzysztofo Stanisławskio „Kuratoriaus išpažintyje“ apie darbą, nuveiktą rengiant 1-ąją Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalę, išsakytos mintys.[4] Žinia, kuratorius gerai pažįsta šiuolaikinės lietuvių dailės sceną. Tačiau dabar mums svarbi ne tiek Stanisławskio kompetencija mūsų dailės klausimais, kiek tarptautinių tendencijų atspindžiai, žymiausių pasaulio kuratorių, teoretikų apmąstymai ir prognozės. Pasak Stanisławskio, tradicinės medijos, pavyzdžiui, tapyba, šiandien yra mažiau atraktyvios nei „naujieji“ menai, tačiau neabejotinai vertos pagarbos ir paviešinimo. Cituodamas garsų Niujorko kuratorių Donaldą Kuspitą, autorius aiškiai sako, kad chaotiškoje dabarties meno įvairovėje šansą išlikti turi tik Nauji Senieji meistrai (Kuspito terminas), suprask – menininkai, puikiai išmanantys savojo amato subtilybes, nebijantys kartoti „senų“ tiesų, dirbtinai neieškantys naujumo, kitoniškumo arba randantys jį ne karštligiškoje naujausių medijų kaitoje, o ramioje tradicijos tėkmėje...

Taigi Antanas Obcarskas – Kauno tapytojas. Jo kūryba vienaip ar kitaip sukasi apie šį miestą. Tapydamas jis mėgaujasi ekspresionistiniu gestu, kurio skonį gerai pažino prieškario Kauno tapytojai. Schematiškos, rūsčios, minimalistinės jo drobės ir gestiška maniera sukurtos kompozicijos kartais primena XX a. pradžios lietuvių dailės grandų diskusijas apie racionalumą ir jausmą, intuityvią ir apibendrintą formą tapyboje. Ir dar – Obcarskas kelia vandens lygį Nemune, maitina upės žuveles, konservuoja ir veža Kauno orą svetur („Oras iš Kauno“, 2002)... Šie žaismingi, pokšto ir socialinių, ekologinių poteksčių įgyjantys veiksmai perša, regis, tiksliausią šio menininko veiklos apibūdinimą. Tai menininkas, kvėpuojantis Kauno oru. Žinoma, ir grupės „Angis“ narys. Pasak jo paties, „Angies“ branduolys taip pat yra ore. Ten, kur gimsta grupės narių idėjos. O jos gimsta visur...

 

 l

 l

__________________________

ANTANAS OBCARSKAS

Gimė 1958 05 27 Zapyškyje, Kauno r.
 1971–1973 mokėsi Kauno keturmetėje vaikų dailės mokykloje (dabar Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla)
 1973–1977 mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas)
 1977–1982 studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija)
 Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjungos narys
 Nuo 1993 dailininkų grupės „Angis“ narys

Personalinės parodos

1988   „Tapyba“, Kauno menininkų namai
 1990   „Paveikslai iš Lietuvos“, galerija „Lusiada“, Berlynas, Vokietija|
 1992   „Tapyba“, Irenos Mikuličiūtės galerija, Kaunas 
            „Tapyba“, galerija „AL“, Palanga
 1993   „Tapyba“, galerija KIK, Berlynas, Vokietija
 1995   „Tapyba“, galerija „Linal“, Hilversiumas, Olandija
 1997   „Tapyba“, galerija „Ruta“, Neimegenas, Olandija
 1998   „Tapyba“, Eglės galerija, Kaunas
            „Tapyba“, Lietuvos ambasada, Berlynas, Vokietija
 2000   „Tapyba“, Vilniaus rotušė
 2004   „Nesusikirtimai“, galerija „Meno parkas“, Kaunas
              Fluxus akcija „Oras iš Kauno Varšuvoje“, galerija DAP, Varšuva, Lenkija
 2005   „Plokštumos“, galerija „Kairė–Dešinė“, Vilnius
 2007   „Europos galerijų WC: Personalinis tyrimas“, galerija „Arka“, Vilnius
            „Burės“, galerija „Mare Liberum“, Hamburgas, Vokietija
 2009   „100 x 81“, Savicko paveikslų galerija, Vilnius
 2010   „Tapyba“, galerija ASVS, Portas, Portugalija

Svarbiausios grupinės parodos

1982–1994 Kauno dailininkų parodos, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas
 1986–1989 Respublikinės vaizduojamojo meno parodos, Dailės parodų rūmai, Vilnius
 1988   IV Pabaltijo jaunųjų dailininkų paroda „Jaunystė 88“, Dailės parodų rūmai, Vilnius
            TSRS jaunųjų dailininkų paroda „Šalies jaunystė“, Centrinė parodų salė, Maskva, Rusija
            TSRS jaunųjų dailininkų paroda, Kinijos dailės muziejus, Pekinas
 1989   Lietuvos jaunųjų dailininkų paroda, Sentendrės miesto galerija, Vengrija
            „8 Kauno tapytojai“, Kauno paveikslų galerija
 1990   „Kauno tapytojai“, galerija „Jana Seta“, Ryga, Latvija
            Kauno dailininkų instaliacijos (kartu su grupe „Post Ars“), LDS Kauno galerija
 1992   „Białowieża’91“, galerija „Arsenal“, Balstogė, Lenkija
 1993   „Šiuolaikinė lietuvių dailė iš Kauno“, galerija „Mestna“, Liubliana, Slovėnija
            „Berlin–Kaunas–London“, Švalenbergo kūrybos namai, Vokietija
            Tarptautinė paroda, Kunstmeile Portcenter, Rostokas, Vokietija
            IV grupės „Angis“ paroda, Kauno paveikslų galerija
 1994   Jungtinė grupių paroda, ŠMC, Vilnius
            VI grupės „Angis“ paroda, Panevėžio dailės galerija
 1995   „Po Dvynių ženklu“, Kauno paveikslų galerija
 1996   „Angis’96“, Kauno paveikslų galerija
 1997   IV tarptautinio tapybos plenero, skirto A. Samuoliui atminti, paroda „Toli ir arti“, M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas
            „Bridges of Europe“, galerija „Zameček“, Pribramas, Čekija
 1998   Šešių miestų paroda, Lenkų kultūros instituto galerija, Berlynas, Vokietija
            „Generation of the Break“, galerija „Fjosangersamlingene“, Bergenas, Norvegija
            „Rezus + / – “, Šiaulių dailės galerija
 1999   „Dailininkai iš Lietuvos“, galerija „Huset i Asnaes“, Asnesas, Danija
            „Šešių paroda“, galerija „Studio“, Varšuva; galerija „EL“, Elbingas, Lenkija
            „Angis“ 1989–1999“, Kauno paveikslų galerija; Šiaulių dailės galerija
            „Pabaigos pradžia“, Parodų rūmai, Baroti galerija, Klaipėda
 2000   „Rezus + / – “, Kauno paveikslų galerija
            Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos apžvalginė paroda „Iš namų į namus“, Liudenšeido miesto muziejai, Vokietija
            Šiaurės Reino-Vestfalijos didžioji meno paroda, Diuseldorfas, Vokietija
            „Paskutinis XX amžiaus kalėdinis haiku“, galerija „Meno parkas“, Kaunas
            „Angis“ 2000“, Kauno paveikslų galerija
 2001   „Geriausias 2000-ųjų kūrinys“, Kauno paveikslų galerija
            „Vanduo ir spalva. Autoportretas: aš – menininkas“, galerija „Meno parkas“, Kaunas
            „Krokuva–Kaunas 2001“, D. Rostworowskio galerija, Krokuva, Lenkija
            Šiaurės Reino-Vestfalijos didžioji meno paroda, Diuseldorfas, Vokietija
            Tarptautinė paroda „Mysterium Magnum“, galerija „Meno parkas“, Kaunas
 2002   „Entre deux mondes“, Chapelledes Pénitents, Aniane, Prancūzija
            „Takako Saito ir Lietuvos dailininkai“, Kauno paveikslų galerija
            „Journeys“, galerija „Westbury“, Milton Keinsas, Didžioji Britanija
            Grupės „Angis“ projektas „Nutrink pažymėtą vietą“, Kauno paveikslų galerija
            Tarptautinė paroda „Ars longa, vita brevis“, galerija „Meno parkas“, Kaunas
 2003   „Iš pirmo žvilgsnio“, TPK Tecla Sala, Barselona, Ispanija
            „Sees“, galerija „Linna“, Pernu, Estija
            Grupės „Angis“ projektas „Insert“, Savanorių pr. 168, Kaunas
            Fluxus akcija „Išplukdytas menas“, Kauno marios
            „Tarp Vilniaus ir Kauno“, Vilniaus rotušė
            „Kaunas–Krokuva–Vilnius“, galerija „Arka“, Vilnius
            „Tapyba šiandien“, galerija „Meno parkas“, Kaunas
 2004   12-oji Vilniaus tapybos trienalė „Septynios tapybos tiesos“, ŠMC, Vilnius
            „Art LT“, galerija „ABC Treehouse“, Amsterdamas, Olandija
            Fluxus akcija „Išplukdytas menas. Laiškas“, Kauno marios
            „Meeting“, galerija „Doxa“, Česky Krumlovas, Čekija
            Tarptautinė paroda „Nepakeliama realybė“, galerija „Meno parkas“, Kaunas
 2005   „Geriausias 2004-ųjų kūrinys“, Kauno paveikslų galerija
            „Realybė X abstrakte“, galerija „Intro“, Vilnius; Klaipėdos dailės parodų rūmai; Šiaulių dailės galerija
            „Dailininkai iš Kauno“, galerija „Havnen“, Saeby, Danija
            1-oji Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė, ŠMC, Vilnius
             Fluxus akcija „Išplukdytas menas. Žuvelė vardu Jurgis“, Kauno marios
            Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos apžvalginė paroda „Atpildas už darbą“, Stadtische Galerie im Schlosspark Strunkede, Hernė, Vokietija
            „Geometrisch-Konkret X“, galerija „Kunen“, Diulmenas, Vokietija
            Tarptautinė paroda „Atvirlaiškis“, galerija „Meno parkas“, Kaunas
 2006   „Geometrisch-Concreet X“, Mondriaanhuis Museum voor Constructieve en Concrete Kunst, Amersfortas, Olandija
            „Kauno dailininkai Tartu“, Tartu menininkų namai, Estija
            „Bitės“ meno erdvės“, Rotušės aikštė, Kaunas
            „Carrement“, galerija „4, Barbier“, Nimas, Prancūzija
            „KoViKaVi“, Kunsthallen Braenderigarden, Viborgas, Danija
 2007   „Kauniečiai pas Edmundą“, Klaipėdos galerija
            „Brücke“ manifestui – 100“, galerija „Arka“, Vilnius
            „KoViKaVi-Postblablu“, Kauno paveikslų galerija
            „Šiuolaikinis menas iš Lietuvos“, Thyssen Krupp Steel AG. Bildungszentrum, Duisburgas, Vokietija
            „Septyni menininkai iš Lietuvos“, Brigitte Bailer galerija, Dortmundas, Vokietija
            „Menas + Menas bendrauti: Fotointencijos“, Kauno paveikslų galerija
            „Pro forma“, Pamėnkalnio galerija, Vilnius
 2008   IV Hamburgo fotografijos trienalė, galerija „Mare Liberum“, Hamburgas, Vokietija
            „Geriausias 2007-ųjų kūrinys“, Kauno paveikslų galerija
            „Geometisch-Konkret X“, galerija „Meno parkas“, Kaunas 
            Jubiliejinė galerijų „TPK Tecla Sala“ ir „Arts Plastiques“ paroda, galerija „TPK Tecla Sala“, Barselona, Ispanija
            „Lietuvos šiuolaikinis menas – naujai“, Galeria Miejska BWA, Bydgoščius; galerija „Szyb Wilson“, Katovicai, Lenkija
            „Lietuvių humoras fotografijoje 1993–2008“, V fotomeno festivalis „Kaunas Photo’08“, galerija „Fujifilm“, Kaunas
            Grupės „Angis“ paroda „Urgentum Praecipitatum Sulfur“, galerija „Vartai“, Vilnius
            „Baltijos peizažai“, Prano Domšaičio galerija, Klaipėda
            Šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene: Kontekstai“, galerija „101“, Kaunas
 2009   „Lietuvos šiuolaikinis menas – naujai“, galerija BWA, Olštynas, Lenkija; Klaipėdos dailės parodų rūmai
            „Mėlyna“, Savicko paveikslų galerija, Vilnius
            Meno mugė „ARTVILNIUS’09“, LITEXPO parodų rūmai, Vilnius
            „Soutine dienos 2009“, LDS parodų salė, Vilnius
            2-oji Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė, LITEXPO parodų rūmai, Vilnius
 2010   „Kaunas – šiapus tapybos“, Klaipėdos dailės parodų rūmai
            „Šiuolaikinis menas iš Latvijos ir Lietuvos“, galerija „Art Promotion 02“, Lybshauzenas, Vokietija
            „6. International Contemporary Art“, Plassenburgo pilis, Kulmbachas, Vokietija
            „Šiuolaikinė modernioji Lietuvos tapyba“, LR Seimo parodų galerija; „Pylimo galerija“, Vilnius
            „Carrement“, galerija „4, Barbier“, Nimas, Prancūzija
 2011   Retrospektyvinė grupės „Angis“ paroda „Angis-20“, VDA ekspozicijų salė „Titanikas“, Vilnius

Plenerai, simpoziumai, rezidencijos

1991  Tarptautinis tapybos pleneras „Białowieża’91“, Lenkija
 1992  Tarptautinis tapybos pleneras „Pogranicze“, Vygriai, Lenkija
 1997  4-asis tarptautinis tapybos pleneras, skirtas A. Samuoliui atminti, Kaunas
 1998  Tarptautinė akcija „Upė“, Zapyškis, Kauno r.
 1999  Tarptautinis tapybos pleneras „Jaźwiny’99“, Vroclavas, Lenkija
           Tapybos pleneras „Alaušas’99“, Sudeikiai, Utenos r.
 2000  Tarptautinis graffiti pleneras „Klasikos parafrazės“, skirtas J. M. Basquiat atminti, Kaunas
            6-asis tarptautinis tapybos pleneras „Nidos erdvė“, Nida 
            Tarptautinis tapybos pleneras „Rumšiškės 2000“, Rumšiškės, Kauno r.
            2-asis tapybos pleneras „Tarp žemės ir dangaus“, Cimaniūnai, Druskininkų r.
 2001   Tapybos pleneras „Džono pleneras“, Veliuona, Jurbarko r.
            Tarptautinis tapybos pleneras „Chilli“, Pedvalė, Latvija
 2002   Tarptautinis tapybos pleneras „Bikuškis 2002“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
            Tarptautinis dailininkų pleneras „Laikas“, Žemaitkiemio dvaras, Kauno r.
            2-asis tarptautinis dailininkų simpoziumas „Journeys“, Milton Keinsas, Didžioji Britanija
 2003   Kauno ir Vilniaus tapytojų pleneras „Dipolis“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
 2004   Tarptautinis tapybos pleneras „Gyvasis Nidos ekspresionistų kelias“, Nida
            Kauno ir Vilniaus tapytojų pleneras „Dipolis-2“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
 2005   Kauno ir Vilniaus tapytojų pleneras „Dipolis-3“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
            Tarptautinis tapybos pleneras „Panevėžys 2005“, skirtas K. Naruševičiui atminti, Duokiškis, Rokiškio r.
            Tapybos pleneras, skirtas A. Vaitkūnui atminti, Šilavotas, Prienų r.
 2006   Kauno ir Vilniaus tapytojų pleneras „Dipolis-4“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
            XII tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija 2006“, Nida
 2007   Tapytojų pleneras „Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
            Kauno tapytojų pleneras „Tyla“, Šilavotas, Prienų r.
            Tapybos pleneras „Regina 2007“, Druskininkai
 2008   Tapytojų pleneras „Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
            Tapytojų pleneras „Dvaro erdvė“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
            Grupės „Angis“ pleneras „Paralelinės realybės“, Šilavotas, Prienų r.
 2009   Tapytojų pleneras „Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
            Tapytojų pleneras „Dvaro erdvė“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
            Tarptautinis dailininkų pleneras „Soutine dienos 2009“, Minčios k., Utenos r.
            Tarptautinė meno rezidencija „Window to Eternity“, Mumbajus, Delis, Indija
 2010   Tapytojų pleneras „Dvaro erdvė“, Bikuškio dvaras, Utenos r.
            Tarptautinis tapybos pleneras „Urok“, Galicyjskas, Lenkija
            Tarptautinis tapybos pleneras „Septyni nykštukai“, Palanga
            Tarptautinis tapybos pleneras „Raigardas 2010“, Druskininkai

Apdovanojimai, stipendijos

1990   I premija už instaliaciją „12 m2 šieno (Prakartėlė)“, paroda „Image“, galerija „AL“, Kaunas
 1993   Lipės apskrities kultūros instituto stipendija, Švalenbergas, Vokietija
 1997   Aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija
 1997   Pollock-Krasner fondo stipendija, Niujorkas, JAV
 2000   Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus premija už instaliaciją „Intervencija“, paroda „Geriausias 2000-ųjų kūrinys“, Kaunas
 Nidos savivaldybės I premija 6-ajame tarptautiniame tapybos plenere „Nidos erdvė 2000“, Neringa
 2002   Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus premija už objektą „Agurkas I–II“, paroda „Geriausias 2002-ųjų kūrinys“, Kaunas
 2005   LR kultūros ministerijos individuali valstybės stipendija meno ir kultūros kūrėjams

Kūrinių yra įsigiję

Lietuvos dailės muziejus;
 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus; Modernaus meno centras, Vilnius;
 Lipės krašto savivaldybė, Detmoldas, Vokietija;
 Emschertal-Museum, Hernė, Vokietija;
 Novy Sončo krašto muziejus, Lenkija;
 Das Kleine Museum – Kultur auf der Peunt, Weisenštatas, Vokietija; 
 taip pat organizacijos bei privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

 

 l

 

 l

__________________________
 [1]      Vaida Milkova, „Angis“ – kaip laukinių šunų gauja“, Kauno diena, 2011- 01-10.
 [2]      Antanas Andrijauskas, „Kauno meno mokykla ir trys XX a. tautinės tapybos mokyklos tapsmo gairės: Vienožinskis, Samuolis, Gudaitis“, in Moderniosios Lietuvos dailės ištakos: Kauno meno mokykla, Vilnius: VDA leidykla, 2008, p. 9–58.
 [3]      Viktoras Liutkus, „J. Vienožinskio ir V. Kairiūkščio pažiūros: dvi lietuvių tapybos raidos perspektyvos“, ten pat, p. 61–77.
 [4]      Krzysztof Stanisławski, „Kuratoriaus išpažintis“, Dailė’2005/1, p. 13.

 

 

Kristina Stančienė

„Dailė“, 2011/2

http://test.svs.lt/?Daile;Number%28281%29;Article%286946%29;


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*