V. Bartulis. Laimio Brundzos nuotr.  Įsimintiniausias 2005 metų Kauno menininkas V.Bartulis (dešinėje) su fotomenininku R.Požerskiu. L.Brundzos nuotr. V.Bartulis Pažaislio festivalyje. L.Brundzos nuotr.

Vidmantas Bartulis – galingas, tik nemėgsta tuo didžiuotis.

V.Bartulis gimė 1954 04 03. Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Muzikos akademija) prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę baigė 1980 metais. Trejus metus dėstė Kauno J.Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Nuo 1983-1993 metais dirbo Kauno dramos teatro Muzikos skyriaus vedėju. 1999-2003 metais - Kauno dramos teatro vadovas.

1996 metais pripažintas geriausiu muzikos teatrui kompozitoriumi.

1998 metais apdovanotas Lietuvos Nacionaline premija.

2001- 2007 m.- Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas bei naujosios muzikos festivalio Iš arti meno vadovas.

V.Bartulio kūriniai skambėjo įvairiuose naujosios muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Tai -- Elektroninės muzikos festivalis Sofijoje (1985), Warszawska Jesień (1990, 1997), Baltisk Musikfestival (Stokholmas, 1991), Musikhost (Danija, 1992), Die festivalis (Prancūzija, 1997) ir kt.

2003 m. įvairiuose Kanados miestuose surengta keturių autorinių V.Bartulio koncertų serija. Tais pačiais metais kompozitorius laimėjo prizą už geriausią orkestrinį kūrinį (oratorija Nelaimėlis Jobas simfoniniam orkestrui, chorui ir solistams) Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse ir buvo paskelbtas Metų kompozitoriumi.

2005 m. už naujus originalius kūrinius išrinktas Įsimintiniausiu Kauno menininku.

2006 m. kompozitoriui įteikta Meno kūrėjų asociacijos premija už koncertą dviem smuikams ir simfoniniam orkestrui, oratoriją “Kelias”, simfoniją “Sodas”.

Kompozitoriaus kūriniai išleisti autoriniuose rinkiniuose „Reguiem“ (1998), „Psalmės“ (2001), „Ateinanti“ (2008), taip pat bendruose, lietuvių kompozitorių, muzikos įrašų rinkiniuose: „Vėrinys. Lietuvių kompozitorių kamerinė muzika“ (1998), „Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Lietuvių kompozitorių kūriniai“ (1999), „Birutė Vainiūnaitė. Lietuvos fortepijoninė muzika“ (2001), „zoom in 3: naujoji lietuvių muzika“ (2004), „Kauno styginių kvartetas. L'Eau éblouissante“ (2007), „zoom in 6: new music from Lithuania“ (2007), „Vilniaus arsenalas. Erdvės ir laiko atspindžiai 2“ (2007) ir kt.

V.Bartulis - grynosios ir taikomosios, kamerinės ir simfoninės, instrumentinės ir vokalinės, sceninės ir studijinės, teatro ir kino, elektroninės ir multi-media muzikos autorius - išsiskiria iš lietuvių kompozitorių ypatingu produktyvumu, žanriniu universalumu, stilių bei manierų įvairove.

Įžengęs į Lietuvos muzikinį gyvenimą aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, V.Bartulis atstovavo gana aiškiai apibrėžtai kūrėjų kartai, vienijamai bendrų idėjų, estetinių nuostatų bei muzikinės išraiškos bruožų. Ši bendraminčių grupė (greta V.Bartulio - Onutė Narbutaitė, Algirdas Martinaitis, Mindaugas Urbaitis, kiti kompozitoriai) anuomet kūrė kamerinių žanrų kūrinius - intravertiškus, kontempliatyvius, elegiškos nuotaikos, prisodrintus gamtiškų aspiracijų, neretai pabrėžiamų poetiškais kūrinių pavadinimais; jų muzikinė kalba buvo nekomplikuota, skaidri, su minimalizmo požymiais.

Verta atkreipti dėmesį į dar vieną šių kompozitorių kūrybos bruožą: kartais į savo kūrinius jie inkrustuodavo ankstesnių epochų muzikos citatų, pasitelkiamų siekiant ne polistilistikos ar koliažo efektų, o natūraliai atsiskleidus jausenos, mąstysenos ar nuotaikos bendrumui, kai to tiesiog reikalaudavo kūrinio eiga. Ypač gausiai tokių svetimos, bet savos muzikos epizodų, pasitaikytų V.Bartulio kūryboje.

Baigiantis devintajam dešimtmečiui daugelį apstulbino netikėti V.Bartulio eksperimentai, susiję su instrumentinio teatro žanru. Per ilgus metus sukaupta teatro kompozitoriaus patirtis (parašyta muzika daugiau nei šimtui spektaklių) paskatino kompozitorių imtis savarankiškos savo dramų režisūros.

V.Bartulis nuolat į savo muziką kviečiasi artimesnių ar tolesnių epochų kompozitorių kūrinių fragmentus, kartais atsargiai, kone baugiai liesdamasis prie jų kūrybos. Kartais priešingai -- nevengia drastiškai išpreparuoti tiek pačią cituojamą muziką, tiek su ja susijusias, per amžius nusistovėjusias kultūrines reikšmes bei asociacijas.

Svarbesni kūriniai teatrui

1982 Juozas Glinskis. Kristibaba (rež. Viktoras Valašinas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1982 Michailas Šatrovas. Mėlyni žirgai raudonoje pievoje (rež. Jonas Vaitkus, Kauno valstybinis dramos teatras)
1982 Thorntonas Wilderis. Mūsų miestelis (rež. Jonas Vaitkus, Kauno valstybinis dramos teatras)
1982 Semionas Zlotnikovas. Scenos prie fontano (rež. G. Rudenko, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)
1983 Juozas Grušas. Suomiška pirtis (rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1984 Michailas Bulgakovas. Moljeras (rež. Irena Bučienė, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras)
1984 Ema Mikulėnaitė. Visada tas pats (rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1985 Juozas Marcinkevičius. Erelnyčia (rež. Vytautas Balsys, Kauno valstybinis dramos teatras)
1985 John B. Priestley. Laikas ir Konvėjai (rež. Jonas Vaitkus, Kauno valstybinis dramos teatras)
1985 Nikolajus Gogolis. Pamišėlio užrašai (rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1986 Juozas Grušas. Herkus Mantas (rež. Vytautas Balsys, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)
1986 Augustas Strindbergas. Kelyje į Damaską (rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1986 Vidmantė Jasiukaitytė. Žemaitė (rež. Gytis Padegimas, Šiaulių dramos teatras)
1987 Liudmila Razumovskaja. Artimiausieji žmonės (rež. Neris Karpuškaitė, Kauno valstybinis dramos teatras)
1987 Williamas Shakespeare‘as. Hamletas (rež. Irena Bučienė, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras)
1987 Semionas Zlotnikovas. Ketvirtą parą, jam dingus (rež. Algimantas Pociūnas, Panevėžio dramos teatras)
1987 Semas Shepardas. Pakastas vaikas (rež. Vytautas Balsys, Kauno valstybinis dramos teatras)
1988 Balys Sruoga. Baisioji naktis (rež. Vytautas Balsys, Kauno valstybinis dramos teatras)
1988 Peras Olovas Enquistas. Iš sliekų gyvenimo (rež. Vytautas Balsys, Kauno valstybinis dramos teatras)
1988 Vidmantė Jasiukaitytė. Žilvinas (rež. Gytis Padegimas, Šiaulių dramos teatras)
1989 Peteris Shafferis. Ekvus (rež. Algimantas Pociūnas, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras)
1989 pagal Romualdą Granauską. Gyvenimas po klevu (Kauno valstybinis dramos teatras)
1989 Antanas Škėma. Pabudimas (Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras)
1989 Algirdas Landsbergis. Penki stulpai turgaus aikštėje (rež. Vytautas Balsys, Kauno valstybinis  dramos teatras)
1990 Vaižgantas. Nebylys (rež. Algimantas Pociūnas, Panevėžio dramos teatras)
1990 Aušra Marija Sluckaitė. Smėlio klavyrai (rež. Jonas Jurašas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1990 Helgis Hagerup. Žmogus iš vakar dienos (rež. Vytautas Dapšys, Kauno valstybinis dramos teatras)
1991 Harold Pinter. Kalnų kalba (rež. Jonas Jurašas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1991 Thorntonas Wilderis. Ilga Kalėdų vakarienė (rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis  dramos teatras)
1991 Edwardas Bondas.  Jūra (rež. Cezaris Graužinis, Kauno valstybinis  dramos teatras)
1991 Oskaras Milašius. Mefibosetas (rež. Gytis Padegimas, Šiaulių dramos teatras)
1992 Federikas García Lorca. Jerma (rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1992 Williamas Shakespearas. Venecijos pirklys (rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras)
1993 Samuelis Beckettas. Paskutinė Krepo juosta (rež. Valentinas Masalskis, Kauno mažasis teatras, centras Menas į šoną)
1993 Thorntonas Wilderis. Per plauką nuo žūties (rež. (rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1994 Jeanas Michelis Ribas. Pilyje, prie pat giraitės (rež. A. Lebeliūnas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1994 Paulas Claudelas. Vidudienio dalybos (rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1994 Atholas Fugardas. Sveikas ir sudie (rež. Arvydas Lebeliūnas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1994 Haroldas Pinteras. Grįžimas namo (rež. Vytautas Balsys, Kauno valstybinis dramos teatras)
1995 Williamas Shakespearas. Tuščios meilės pastangos (rež. Gytis Bernardas Padegimas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1996 Markas Zingeris. Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius (rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis dramos teatras)
1996 Noëlas Cowardas. Asmeniniai gyvenimai (rež. Vytautas Balsys, Kauno valstybinis dramos teatras)
1997 Luigi Pirandello. Henrikas IV (rež. Rolandas Atkočiūnas, Šiaulių dramos teatras)
1997 Jean-Paul Sartre. Už uždarų durų (rež. Rolandas. Atkočiūnas, Klaipėdos dramos teatras)
1998 Peteris Ustinovas. Fotofinišas (rež. Rolandas Atkočiūnas, Klaipėdos dramos teatras)
1998 Astrid Saalbach. Šokių pamoka (rež. M. Kimelė, Kauno valstybinis  dramos teatras)
1999 Atholas Fugardas. Dimetas (rež. Rolandas Atkočiūnas, Šiaulių dramos teatras)
1999 Pierras Beaumarchas. Figaro vedybos (rež. Vytautas Balsys, Kauno valstybinis  teatras)
1999 Sigitas Poškus. Prieš išskrendant į rojų (rež. Arvydas Lebeliūnas, Klaipėdos dramos teatras)
2000 Antonas Čechovas. Nebaigta pjesė (Betėviai) (rež. Rolandas Atkočiūnas, Klaipėdos dramos teatras)
2000 Antanas Žekas. Slankų medžioklė (Kauno valstybinis  dramos teatras)
2000 Eugene Ionesco. Vaikštantis erdvėmis (rež. Algirdas Latėnas, Kauno valstybinis dramos teatras)
2001 Dazai Osamu ...Ir reikia eiti (rež. Valius Tertelis, Kauno valstybinis dramos teatras)
2001 Juozas Grušas. Meilė, džiazas ir velnias (rež. Jonas Vaitkus, Kauno valstybinis dramos teatras)
2001 Aldona Kudlaitė. Melagių sala (rež. Aldona Kudlaitė, Kauno valstybinis dramos teatras)
2001 Jean-Lucas Lagarcas. Tolima šalis (Kauno valstybinis dramos teatras)
2001 Bjorga Vik. Žiemos sodas (rež. Viktoras Valašinas, Kauno valstybinis dramos teatras)
2002 Aleksejus Dudarevas. Sąvartynas (rež. Neris Karpuškaitė-Akelaitienė, Kauno valstybinis dramos teatras)
2003 Augustinas Gricius. Palanga (rež. Viktoras Valašinas, Kauno valstybinis dramos teatras)
2006 Marius Macevičius. Antoškos kartoškos (rež. Ramunė Kudzmanaitė, Kauno valstybinis dramos teatras)
2006 Vladimiras Djačenko. Rudens stiliaus moteris (rež. Sergejus Paciukas, Kauno valstybinis  dramos teatras)
2006 Jalmaras Bergmanas. Paskutinis kavalierius (režisierius Viktoras Valašinas, Kauno menininkų namai)
2007 Haroldas Miuleris. Tyli naktis (režisierius Viktoras Valašinas, Kauno menininkų namai)
2008 Daiva Čepauskaitė. Jūratė ir Kastytis (režisierius Olegas Žiugžda, Kauno lėlių teatras)
2008 Daiva Čepauskaitė. Žalias žalias obuoliukas (režisierius Arvydas Lebeliūnas, Kauno lėlių teatras) 

***

2008 Trečiasis greitasis, arba Glinkos ir Nemirovičiaus-Dančenko kelionė traukiniu iš Sankt Peterburgo į Maskvą
2008 simfonija Sugrįžimas
2007 opera Pas de deux (libretas Vidmanto Bartulio pagal Alexandre'o Dumas tekstus)
2007 Sapnai (tarpdisciplininis, muzikos ir videoinstaliacijos meną sujungęs projektas pagal Joną Meką kartu su Julium Ziz)
2006 kamerinė opera Aušrinė (libretas Vidmanto Bartulio pagal Liudviko Jakimavičiaus mitologinę sakmę)
2006 opera- oratorija Mozarto gimtadienis
2004 misterija Kuršiai
2003 dainų oratorija Mūsų Lietuva
1993 opera Pamoka pagal Eugene Ionesco. V.Bartulis – muzikos ir libreto autorius, Dirigento vaidmens atlikėjas. (Rež. Valentinas Masalskis. Menų sambūris. Kaunas).

Smulkiau apie V.Bartulio kūrinius orkestrui, solo instrumentams, vokalui, chorui, elektroakustikai, performansus ir kamerinius kūrinius – portale mic.lt

Parengta pagal kamane.lt-info, mic.lt, menufaktura.lt