KAUET svarstė Kauno Naujamiesčio specialiojo plano koncepciją 0

www.kamane.lt, 2015-10-09

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio

Kauno Naujamiesčio specialiojo plano koncepcija. Rengėjas – VĮ „Lietuvos paminklai

Pranešėjas – Giedrė Filipavičienė.

Įvykusio 2015-10-07 Kauno architektų namuose

Protokolas Nr.125

 

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autoriai: Giedrė Filipavičienė, Sigita Bugenienė.                                                                

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Janulytė-Bernotienė, Loreta Janušaitienė, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Jonas Minkevičius, Meilė Nistelytė, Gintaras Prikockis, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Lietuvos nacionalinės komisijos UNESCO komisijos narė Renata Kepežinskienė, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, Kultūros paveldo skyriaus specialistė Andrijana Filinaitė, menotyrininkė Evelina Karalevičienė architektai: prof. Jonas Audėjaitis, prof. Rimvydas Palys, Viktorija Jakučiūnienė, Gintas Natkevičius, Virginijus Juozaitis, Guoda Zykuvienė.

Posėdžio pirmininkas: Rimgaudas Miliukštis

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

 

KAUNO NAUJAMIESČIO SPECIALIOJO PLANO KONCEPCIJA. Rengėjas – VĮ „Lietuvos paminklai“.

 

R.Miliukštis: Įvyko 2 darbo grupės, suburtos Kauno Naujamiesčio specialiojo plano koncepcijai nagrinėti, posėdžiai. Specialiojo planavimo tikslas – užtikrinti Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritorijoje bei apsaugos zonoje taikomų reikalavimų įteisinimą. Specialiojo plano rengėjai, spręsdami užsiduotus planavimo uždavinius „nustatyti (pakeisti) paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą...“ atliko didelį ir kruopštų darbą. Tačiau suvokdami šio teritorijų planavimo dokumento svarbą ir jo būsimą įtaką visos Kauno miesto centrinės dalies ekonominiam bei socialiniam vystymuisi, manome, kad dokumentas yra taisytinas. Ekspertų prof. dr. Jono Minkevičiaus ir Jolitos Kančienės pastabos perduotos specialaus plano rengėjams. Kitas pastabas ir pasiūlymus darbo grupė pateiks po šio pristatymo.

Specialiojo plano rengėjai, rengdami šį darbą, privalomai vadovavosi 2014 m. KPD Vertinimo tarybos aktu nustatytomis Naujamiesčio vertingosiomis savybėmis. Darbo grupės nuomone, šiuo metu galiojantis Naujamiesčio vertingųjų savybių sąrašas yra netobulas ir reikia siekti, kad šis sąrašas būtų patikslintas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiuo metu tikslinamas ir Kauno Senamiesčio vertingųjų savybių aktas. Ar nebus kartojamos klaidos?

2015 m. Europos Komisija Kauno tarpukario modernizmo architektūrai suteikė Europos paveldo ženklą. Kitas žingsnis – bendras siekis, kad Kauno tarpukario modernizmo architektūrai būtų suiteiktas pasaulinis UNESCO statusas. Būtinas bendradarbiavimas tarp Naujamiesčio specialiojo plano rengėjų ir specialistų, rengiančių dokumentus minėtoms paraiškoms. Kaip viename interviu pastebėjo buvusi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Marija Drėmaitė: „Labai svarbus yra tikslus teritorijos nustatymas, nes iš karto yra įsipareigojimas, kad toje teritorijoje galios visai kitoks saugojimo režimas“. 

G.Filipavičienė: Kauno Naujamiestis turi unikalių bruožų, todėl vertas jam suteikto Europos paveldo ženklo.

Manau, jis turėtų būti įrašytas į UNESCO saugomų objektų sąrašus.

Koncepciją pristatys Sigita Bugenienė.

S.Bugenienė: Koncepcijai pritarė KPD KP. Noriu padėkoti J. Kančienei ir prof. J.Minkevičiui už taiklias pastabas.

Kauno Naujamiesčio teritorijos raidoje atsispindi 5 pagrindiniai etapai:

  1. LDK laikotarpis,
  2. carinės Rusijos,
  3. tarpukario,
  4. sovietmečio,
  5. nepriklausomybės.

Koncepcijos bendrosios nuostatos:

– Kauno Naujamiestis – ryškiausias XIX a. vidurio miesto planavimo pavyzdys Lietuvoje, kuriame svarbų vaidmenį atlieka visų laikotarpių aukštos kokybės architektūra, tačiau labiausiai miestą reprezentuoja tarpukario nepriklausomos Lietuvos architektūros visuma; – kaip retas kuris Europos miestas, Kaunas turi koncentruotą XX amžiaus trečiojo – ketvirtojo dešimtmečių Bauhauzo mokyklos architektūros ekspoziciją; – miesto identitetą formuojančių simbolių bei savito charakterio išsaugojimas – svarbiausias uždavinys, formuojant Naujamiesčio urbanistinę struktūrą, kurios susiklostymui didžiausią poveikį turėjo XIX a. II pusėje plėtotas pirminis planas bei XX amžiaus trečiajame – ketvirtajame dešimtmečiuose įvykdytos inovacijos ir modifikacijos; – Kauno Naujamiestyje tvarkymo prioritetas teikiamas susiklosčiusios urbanistinės struktūros ir vertingos architektūros, visų pirma, tarpukario modernizmo statinių išsaugojimui; – teritorijose, kuriose didžiausia tarpukario laikotarpio modernizmo statinių koncentracija, saugomi visi autentiški statiniai, jų tūriai, fasadų architektūrinio sprendimo visuma, medžiagiškumas, autentiški interjero elementai; – kvartalų suplanavimo principai, žemės valdų ribos – vieni reikšmingiausių istorinio miesto planinės struktūros elementų, todėl, formuojant žemės sklypus Kauno Naujamiestyje, prioritetas turi būti teikiamas istorine medžiaga pagrįstoms sklypų riboms; – gamtinė aplinka – Žaliakalnio šlaitai, Nemuno slėnis yra neatsiejama saugomos Naujamiesčio struktūros dalis, todėl visas planuojamas statybas ir užstatymo pertvarkymus būtina vizualiai vertinti, panaudojant apžvalgos taškų sistemą; – mažoji miesto architektūra – reikšminga saugomos vietovės įvaizdžio dalis; saugomi visi išlikę autentiški Naujamiesčio infrastruktūros elementai, naujai įrengiamų elementų formos ir stilistika turi atitikti Naujamiesčio charakterį, šie statiniai neturi dominuoti, užgožti gatvių išklotinių ir perspektyvų, panoraminių vaizdų, vaizdų į unikalius objektus.

Saugojimo režimai – rezervinis, autentiškos paskirties ir tausojamojo naudojimo. Kadangi specialusis planas rengiamas kultūros paveldo vietovei, kurioje vyksta aktyvūs urbanizacijos procesai ir ūkinė veikla, rezervinio režimo zonos nenumatomos. Skirtingų saugojimo režimų zonos išskiriamos, remiantis Vertinimo tarybos akto duomenimis. Autentiškos paskirties saugojimo režimas nustatomas vertingiausiems Naujamiesčio kultūros paveldo objektams – unikalioms vientisoms urbanistinėms struktūroms, pagrindiniams istoriniams funkciniams ir kompoziciniams centrams, vietovės dominantėms – Šv. Mykolo Arkangelo – Įgulos bažnyčiai, stovinčiai Nepriklausomybės a.; Valstybės teatrui (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras); Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių kompleksui; Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčiai. Tausojamojo naudojimo režimas taikomas urbanistinėms struktūroms, kuriose yra urbanistinės struktūros statinių bei kitų objektų. Išskiriamos septynios skirtingų reglamentų tausojamojo naudojimo režimo teritorijos – trys užstatytoms teritorijoms, istoriniams bei kitiems želdynams, gatvėms ir aikštėms.

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 13 straipsnio nuostatas išskiriami šie saugojimo režimai – rezervinis, autentiškos paskirties ir tausojamojo naudojimo.

Kadangi specialusis planas rengiamas kultūros paveldo vietovei, kurioje vyksta aktyvūs urbanizacijos procesai ir ūkinė veikla, rezervinio režimo zonos nenumatomos. Skirtingų saugojimo režimų zonos išskiriamos, remiantis Vertinimo tarybos akto duomenimis.

Autentiškos paskirties saugojimo režimas nustatomas vertingiausiems Naujamiesčio kultūros paveldo objektams – unikalioms vientisoms urbanistinėms struktūroms, pagrindiniams istoriniams funkciniams ir kompoziciniams centrams, vietovės dominantėms – Šv. Mykolo Arkangelo – Įgulos bažnyčiai, stovinčiai Nepriklausomybės a.; Valstybės teatrui (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras); Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių kompleksui; Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčiai.

Tausojamojo naudojimo režimas taikomas urbanistinėms struktūroms, kuriose yra urbanistinės struktūros statinių bei kitų objektų. Išskiriamos septynios skirtingų reglamentų tausojamojo naudojimo režimo teritorijos – trys užstatytoms teritorijoms, istoriniams bei kitiems želdynams, gatvėms ir aikštėms.

TERITORIJOS A1 Prioritetinė tvarkybos kryptis – urbanistinių struktūrų konservavimas, restauravimas. Tikslas – išsaugoti kultūros paveldo vietovės ir kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, išryškinant bei atskleidžiant paveldo objektų kultūrinę vertę, pritaikyti naudojimui pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu būdu. Leistinos tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų rūšys:

  1. Taikomieji moksliniai tyrimai.
  2.  Konservavimo darbai.
  3.  Restauravimo darbai.
  4.  Remonto darbai.
  5. Avarijos grėsmės pašalinimo darbai.
  6.  Tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas.
  7.  Pritaikymo veikla – inžinerinių tinklų rekonstravimas ir naujų sistemų įrengimas.

TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO REŽIMAS nustatomas urbanistinėms struktūroms, kurioms išsaugoti tikslinga parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos saugomos vietovės ir paveldo objektų vertingosios savybės, o valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti. Visi tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai vykdomi, remiantis tyrimų duomenimis pagal reikalavimus, įteisintus Paveldo tvarkybos reglamentuose, nepažeidžiant Vertinimo tarybos akte nustatytų vertingųjų savybių. Tvarkomieji statybos darbai, kaip apibrėžta LR Statybos įstatyme, atliekami laikantis STR reikalavimų.

TERITORIJOS T1 prioritetinė tvarkybos kryptis – urbanistinių struktūrų restauravimas, pritaikymas. Režimas T1 nustatomas Kauno Naujamiesčio teritorijoms, kuriose dominuoja kultūros paveldo objektai bei vertingųjų savybių požymių turintys statiniai. Į šias teritorijas patenka ryškiausių tarpukario architektūros statinių sklypai. Šiai zonai priskiriami visi Europos paveldo ženklui nominuoti pastatai.

Tikslas – išsaugoti autentiškų urbanistinių struktūrų savitumą, išryškinti, atskleisti jų kultūrinę vertę, pritaikyti naudojimui, nepažeidžiant saugomos vietovės ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių. Leistinos tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų rūšys:

1. Taikomieji moksliniai tyrimai.

2. Konservavimo darbai.

3. Restauravimo darbai.

4. Remonto darbai.

5. Avarijos grėsmės pašalinimo darbai.

6. Tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas.

7. Pritaikymo veikla:

 - inžinerinių tinklų rekonstravimas ir naujų sistemų įrengimas;

-          pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbai galimi kultūros paveldo statinių nevertingose dalyse, urbanistinės struktūros bei kituose statiniuose;

-           urbanistinės struktūros statinių ir kitų statinių rekonstravimo darbai galimi, nedidinant statinių tūrio ir aukščio.

Visi tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai vykdomi, remiantis tyrimų duomenimis, nepažeidžiant Vertinimo tarybos aktu nustatytų saugomos vietovės vertingųjų savybių.

TERITORIJOS T2 prioritetinė tvarkybos kryptis – teritorijos pritaikymas, išsaugant kultūros paveldo vietovės ir kultūros paveldo statinių vertingąsias savybes. Režimas T2 nustatomas Kauno Naujamiesčio teritorijoms, kuriose dominuoja saugoma urbanistinė struktūra – kultūros paveldo statiniai, vertingųjų savybių požymių turintys ir urbanistinės struktūros statiniai, yra kitų statinių.

Tikslas – išsaugoti saugomos vietovės ir kultūros paveldo statinių vertingąsias savybes, išryškinti, atskleisti jų kultūrinę vertę, pritaikyti nūdienos poreikiams, išlaikant kvartalų užstatymo morfologijos bruožus.

Leistinos tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų rūšys:

1. Taikomieji moksliniai tyrimai.

2. Konservavimo darbai.

3. Restauravimo darbai.

4. Remonto darbai.

5. Avarijos grėsmės pašalinimo darbai.

6. Tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas.

7. Pritaikymo veikla:

 - inžinerinių tinklų rekonstravimas ir naujų sistemų įrengimas;

- pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbai galimi kultūros paveldo statinių nevertingose dalyse, urbanistinės struktūros bei kituose statiniuose;

- kitų statinių griovimo, rekonstravimo darbai bei naujų statinių statyba galima, išsaugant vietovės vertingąsias savybes, nekeičiant užstatymo morfotipo.

Visi tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai vykdomi, remiantis tyrimų duomenimis, nepažeidžiant Vertinimo tarybos aktu nustatytų saugomos vietovės vertingųjų savybių.

TERITORIJOS T3 prioritetinė tvarkybos kryptis – teritorijos pritaikymas, išsaugant kultūros paveldo vietovės vertingąsias savybes, pratęsiant Kauno Naujamiesčio erdvių formavimo principus. Režimas T3 nustatomas Kauno Naujamiesčio teritorijoms, kuriose užstatymo struktūra praradusi autentiškumo požymius, dominuoja pakitusios, nesusiformavusios urbanistinės struktūros. Tai miesto dalys, apstatytos XX amžiaus II-oje pusėje, dominuoja kiti statiniai, yra pavienių urbanistinės struktūros statinių. Šioje zonoje galima reglamentuota užstatymo struktūros kaita, leidžiami visų rūšių tvarkomieji statybos darbai, reglamentuota naujų statinių statyba (konversija), laikantis teritorijos užstatymo vientisumo, nepažeidžiant Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių – planinės struktūros tipo ir tinklo, gamtinių elementų, tūrinės erdvinės struktūros sandaros, užstatymo tipų, panoramų, perspektyvų, išklotinių ir kt. Planuojant naujus užstatymo elementus, būtina parengti kvartalų detaliuosius planus.

ŽELDYNŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS Ž nustatomas Kauno Naujamiesčio želdynų teritorijoms, siekiant išsaugoti istoriškai, estetiškai, ekologiškai svarbius ir kultūrai reikšmingus kraštovaizdžio elementus.

ISTORINIŲ ŽELDYNŲ TVARKYMAS Ž1. Tikslas – išsaugoti ir tvarkyti istorinius želdynus – Kauno Naujamiesčio vertingąsias savybes. Prioritetinės darbų kryptys – istorinio želdyno atkūrimas, vertingos išplanavimo struktūros (takų, želdinių ir statinių kompozicijos), reljefo išsaugojimas. Leistini darbai – želdynų ir želdinių tvarkyba ir pritaikymas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos ir kraštotvarkos darbus, išsaugant biologinę įvairovę. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, takų dangos ir kt. numatomi iš natūralių medžiagų. Naujos įrangos medžiagos, formos bei spalvos turi būti suderintos su istorinio želdyno erdvės charakteriu; kontrasto principas netaikomas.

KITŲ ŽELDYNŲ TVARKYMAS Ž2. Tikslas ir prioritetinė darbų kryptis – teritorijos pritaikymas, želdynų bei želdinių tvarkymas, išryškinant Kauno Naujamiesčio vertingąsias savybes. Leistini darbai – želdynų ir želdinių tvarkymas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos ir kraštotvarkos darbus. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, takų dangos ir kt. numatomi iš natūralių medžiagų.

APSAUGOS ZONOS VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO ZONAVIMAS. Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorija zonuojama pagal įtaką Kauno Naujamiesčio apžvalgai bei vertingųjų savybių išsaugojimui, gamtinių elementų ir apstatymo pobūdį.

Tikslai: – užtikrinti Kauno Naujamiesčio, išsidėsčiusio Nemuno slėnyje, vertingųjų savybių išsaugojimą, apžvelgiamumą, reglamentuojant vietovės artimiausios aplinkos užstatymo struktūrų kaitą; – išsaugoti Naujamiesčio identitetui reikšmingą žaliąjį foną („žiedą“), kurį sudaro žali šlaitai, formuoti darnią, tausojančią saugomos vietovės aplinką.

 

KLAUSIMAI

R.Miliukštis: Ar manote, kad nustatytos vertingosios savybės taisytinos? Kada galėsime peržiūrėti morfotipus? Ar bus galimybė keisti užstatymo tankumą, aukštingumą?

G.Filipavičienė: Vertinimo tarybos aktui mes patys turim daug pastabų. Jei jūs padėsit jas ištaisyti, būsim dėkingi.

R.Miliukštis: Mes ruošiamės inicijuoti vertingųjų savybių keitimą. Lauksime ir jūsų pastabų dėl nustatytų vertingųjų savybių.

G.Filipavičienė: Morfotipus pateiksime jums. Morfozonose pakeitimai nebus galimi, tik su Kultūros ministro įsakymu. Vizualinės apsaugos pozonyje aukštybinių pastatų statyba (iki 30 m) galima.

G.Prikockis: Ar jūsų spec. plane atsiras grafinės išklotinės tų savybių, kurios įtrauktos kaip išklotinės?

Akte to nebuvo.

G.Filipavičienė: Neatsiras.

A.Kančas: Ar bus saugomi sodybiniai užstatymai?

G.Filipavičienė: Šioje teritorijoje yra tik keli dvareliai. Mes dar dirbam prie morfotipų.

N.Valatkevičius: Miesto politikai susirūpinę, kad miesto ateitį nuspręs ministerija, o ne miestas.

G.Filipavičienė: Taip nebus – juk ir dabar vyksta diskusija.

L.Janušaitienė: Kaip reaguojate į namus – vaiduoklius?
 G.Filipavičienė: Turim reaguoti į tai, kad viešbučiui „Britanika“ yra parengtas DP.

L.Janušaitienė: Gal galėtumėt apibrėžti „perspektyvos“ ir „išklotinės“ sąvokas?

G.Filipavičienė: Sąvokos apibrėžtos teisės aktuose.

S.Rimas: Spec. plano tikslas – reglamentuoti tvarkybą. Ką bus galima daryti po verdikto „išklotinė saugoma“?

G.Filipavičienė: Bus parašyta spec. plane.

N.Valatkevičius: Jei miestas tai vietai turės kitokį planą – kaip jį įgyvendinti?

G.Filipavičienė: Turės eiti į vertinimo tarybą dėl abejotino objekto.

E.Karalevičienė: Kodėl želdynams kontrasto principas netaikomas?

G.Filipavičienė: Tai bandymas suvienodinti stilistiką. Įvaizdžio išsaugojimas kartais yra labai svarbus. Apie tai galime padiskutuoti.

G.Balčytis: Kokie jūsų prioritetai – ar Naujamiesčio tankumas turi mažėti ar augti?

G.Filipavičienė: Pagal režimus teritorijose nurodyta, kur galimas tankinimas, kur ne.

G.Balčytis: Ar geltonai pažymėtoje teritorijoje tankinimas galimas?

G.Filipavičienė: Taip.

N.Valatkevičius: Jei vertinimo taryba nepatvirtins dalies jūsų rodiklių, kaip keisis jūsų koncepcija?

G.Filipavičienė: Šiaurinėse teritorijose viskas aišku. Jei bus mažiau vertingųjų savybių, atsiras daugiau laisvės.

G.Janulytė-Bernotienė: Pagal jūsų koncepciją Karo muziejus priklauso grupei A1 – ten nieko neleidžiama daryti. Pabaigti pastato fasadai, o ventkamerų įsirengti muziejus negali, nes objektas priskirtas A1 grupei. Visame pasaulyje rengiami konkursai, kaip plėsti senuosius muziejus. Būtina jūsų sąlygas papildyti.

G.Filipavičienė: Geras pasiūlymas – reikės apie tai pagalvoti.

R.Palys: Kur ta riba, iki kurios galima plėstis?

G.Filipavičienė: Tvarkoma pagal paveldosaugos reglamentus.

A.Ramanauskas: Visa teritorija suskirstyta režimais. Tik 19 % teritorijos galimi pakeitimai.

S.Bugenienė: Nagrinėjom M. Miliukščio projektą Naujamiestyje, kurio objektas patenka į geltoną zoną. Akivaizdu, kad pakeitimai galimi.
 G.Balčytis: Ar fasadai bus formuojami ne pagal istorines posesijas?

S.Bugenienė: Kiekvienu atveju turi būti atliktas konkretus vertinimas, daugelio sklypų ribos jau pakitę.

G.Balčytis: Ar galima bus jungti ir dalinti sklypus?

S.Bugenienė: Mes tokių klausimų nesprendžiame, tik galime rekomenduoti istorines ribas.

N.Valatkevičius: Šitie jūsų sprendiniai bus privalomi. Turite atskirai paaiškinti, kad sklypų neformuojate.

G.Janulytė-Bernotienė: Kas bus, jei bus apjungti 3 sklypai su 3 skirtingais reglamentais?

N.Valatkevičius: Kuriuo reglamentu reikės vadovautis – tikriausiai griežčiausiu?

V.Juozaitis: Išryškėjo pagrindinė problema – departamentas užsakė darbą, bet nėra miesto centro koncepcijos. Reikėtų ją užsakyti. Ar nebūtų lengviau rengti koncepciją, jei toks planas būtų?

G.Filipavičienė: Šilutėje toks planas rengiamas lygiagrečiai.

L.Janušaitienė: Yra nemažai teritorijų, kurios nagrinėjamos, uždėjus tarpukario tinklelį. Ar galima bus kirsti kelis sklypus, norint patekti į Laisvės alėją?

S.Bugenienė: Tai yra numatoma.

N.Stanionis: Kaip klasifikuojamas aukštingumas?

S.Bugenienė: Pagal esamą maksimalų aukštingumą.

S.Rimas: Skirtinguose režimuose numatyti leidžiami statybos ir tvarkybos darbai. Ar nemanote, kad reikia sąvokų išaiškinimo?
 G.Filipavičienė: Jau dabar sąvokos yra aiškinamojo rašto prieduose.

 

PASISAKYMAI

R.Miliukštis: Pateikiu preliminarias savo ir darbo grupės pastabas:

1. Siūlome nenaudoti arba detaliai išaiškinti sąvoką „urbanistinės struktūros statiniai“, kadangi tokios sąvokos šiuo metu galiojančiuose kultūros paveldo apsaugą ar statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, išskyrus vertingųjų savybių aktą, nėra, ji nėra plačiai vartojama, kad būtų visuotinai suprantama.

2. Reikalavimai vertingųjų savybių požymių turintiems statiniams – „prieš planuojant statybos darbus būtina kreiptis į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą (toliau – taryba), nustatyti, ar objektas bus įrašomas į Kultūros vertybių registrą“. Mūsų nuomone, reikalavimas perteklinis.

3. „Statinių, turinčių vertingųjų savybių požymių“ kategorijos specialiajame plane siūlome apskritai atsisakyti, naudoti terminą „kultūros paveldo statiniai“. Siūlome šiai kategorijai priskirtus statinius skubos tvarka apsvarstyti Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje ir nustatyti, kurie iš jų turi vertingųjų savybių (t. y. laikytini kultūros paveldo statiniais), o kurie neturi.

4. Tarp reikalavimų kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statiniams nurodoma, kad galimas „rekonstravimas, nedidinant statinių tūrio ir aukščio, išskyrus atvejus, kai tūris didinamas remiantis tyrimų duomenimis“. Sąvoka „Tūrio didinimas“ neturėtų būti vartojama kaip dviprasmiška ir sunkiai objektyviai įvertinama. Be to, siūlome vietoje žodžio „tūris“ naudoti žodį „gabaritai“.

5. Manome, kad yra netikslinga papildomai žymėti Naujamiesčio vertingąsias savybes pagrindiniame specialiojo plano brėžinyje, kadangi Naujamiesčio vertingosios savybės yra nustatytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte. Be to, tai apsunkintų vertingųjų savybių patikslinimo procedūrą.

6. Manome, kad specialiojo plano reikalavimuose želdynų ir teritorijos tvarkymui (c1) nurodyto reikalavimo „–mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, takų dangos ir kt. numatomi iš natūralių medžiagų; naujai įrengiami elementai turi derėti susiklosčiusioje aplinkoje; „konstrasto principas netaikomas“ – paskutinė pastraipa yra netikslinga ir neatitinkanti Vienos memorandumo 21 punkte įtvirtintų nuostatų, jog -Atsižvelgiant į pagrindinį apibrėžimą (žr. šio Memorandumo 7 str.), miestų planavime, šiuolaikinėje architektūroje ir istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojime reikėtų vengti visokių pseudoistorinių projektų formų, nes jais nusižengiama ir istorijai, ir dabarčiai. Vietoje vieno istorinio vaizdo neturėtų atsirasti kiti — istorija privalo išlikti lengvai skaitoma, ir pagrindinis tikslas yra kokybinėmis intervencijomis užtikrinti kultūros tęstinumą.“

7. Manome, kad rengiant šį specialųjį planą, taip pat būtina laikytis Vienos memorandumo „Pasaulio paveldas ir šiuolaikinė architektūra – istorinio urbanistinio kraštovaizdžio valdymas“( 2005,Viena) 16 punkto nuostatų, jog „Atsižvelgiant į emocines sąsajas tarp žmonių ir jų aplinkos, jų vietos pojūtį, ypač svarbu užtikrinti tokią gyvenimo mieste aplinkos kokybę, kuri prisidėtų prie ekonominės miesto sėkmės bei jo socialinio ir kultūrinio gyvybingumo.“

G.Balčytis: Manau, kad viskas perdaug reglamentuota. Naujamiestyje neveikia senamiestiniai apibrėžimai. Naujamiestyje ir taip labai sunku gyventi, nes sunku prie pastatų privažiuoti. Reikia kurti naujas struktūras. Reikia daryti sprendimus ateičiai, o ne stagnuoti. Nemanau, kad koncepcijos vystymo kelias teisingas. Neaišku, kam tas specialusis planas yra rengiamas.

Geriausias Kauno laikotarpis – tarpukaris, kai buvo griaunami cariniai pastatėliai ir statoma europinio lygio architektūra. Jei visos išklotinės bus saugomos, darnus Kauno vystymasis bus ilgam laikui apribotas. Juk kvartalų vidaus chaosas nėra vertybė. Negalima tvirtinti koncepcijos, kuri trukdys centro tankinimui. Šio plano tikslas turėtų būti ne saugoti apskritai viską, o uždėti tuos apribojimus, kurių neįmanoma išvengti.

G.Janulytė-Bernotienė: Būtinas erdvinis koncepcinis planavimas, dabar projektas plokščias.

Kvartalų planavimo nuostata nepriimtina.

Senų terminų kaip „kontrasto principas“ geriau nenaudoti. Svarbūs objektai bus rengiami konkurso būdu.

Dėl sklypų ribų kaitos galimybių – turi būti galimybė jungti ir skaldyti sklypus.

Ugniasienių išsaugojimas turėtų tapti taisykle.

Koncepcija kad šlaitų nereikėtų užstatyti – labai abstrakti. Naujamiesčio ribose Žaliakalnio šlaitai nebuvo užstatyti, o Aleksoto dabar intensyviai užstatomi.

Mes labai smarkiai sureikšminom Prisikėlimo bažnyčią – manyčiau, kad galėtų atsirasti ir daugiau vertikalių.

Teiginys, kad želdiniai turi būti atstatomi istoriniu pagrindu, neaiškus. Kalba apie šlaitų apželdinimą labai sudėtinga – tarpukariu šlaitai buvo pliki. Želdiniai turi būti tvarkomi, remiantis skirtingomis nuostatomis. Centre galėtų atsirasti nauji želdiniai.

L.Janušaitienė: Kol nėra Naujamiesčio vystymosi koncepcijos, neatsakom į pagrindinius klausimus. Jei klausimus spręsim istoriniais metodais, užkirsim kelią miestui gyvuoti ir vystytis. Būtinos pritaikymo galimybės – net paminklą reikia pritaikyti moderniai.

Sąvoka „netaikyti kontrasto principo“ užkerta kelią naujam dizainui. Būtinas naudojamų sąvokų išaiškinimas.

A.Kančas: Manau, kad neturėtų būti aiškiai apibrėžti kvartalų vidiniai užstatymo reglamentai. Laisvės alėjai tapus pėsčiųjų gatve, subjuro kvartalų viduriai tarp Kęstučio ir K.Donelaičio gatvių. Ateityje turėtų atsirasti nauja urbanistinė struktūra ir užstatymo sutankinimas kaip Europoje.

Būtina iš naujo peržiūrėti vertingųjų savybių aktą, Kultūros paveldo centro parengtą už kauniečių ir architektų nugarų, visiškai neatsižvelgiant į išsakytas pastabas.

J.Kančienė: Aš savo pastabas pateikiau raštu. Norėčiau tik pabrėžti, kad Naujamiesčio spec. planas rengiamas neprofesionaliai parengto vertingųjų savybių akto pagrindu.

Nepritariu darbo grupės rengiamo rašto 1-ai pastabai, esą reikalavimas, prieš planuojant statybos darbus vertingųjų savybių požymių turinčiuose pastatuose kreiptis į NKP vertinimo tarybą dėl objekto įvertinimo, yra perteklinis. Manau, šis reikalavimas yra logiškas ir būtinas. Daugelis tarpukario pastatų dar nėra įvertinti. Privalomas jų vertės patikrinimas yra būtinas.

V.Kuliešius: Didžiausia problema – keistinas Vertinimo tarybos aktas.

Rengiant dokumentą, būtina laikytis pasaulio paveldo dokumento Vienos memorandumo nuostatų, taip pat Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartijos nuostatų.

Darbo tikslas turėtų būti susiklosčiusios Naujamiesčio urbanistinės struktūros pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams, išsaugant vertingąsias savybes.

Negali būti taikomi vienodi saugojimo reglamentai tokiems pastatams kaip Soboras (pastatytas pagal kartotinį projektą) ir Karo muziejus (pastatytas pagal individualų projektą, vienas ryškiausių prieškario modernizmo pavyzdžių).

V.Merkevičius: Vertinu pateiktą darbą kaip esamos padėties analizę, kaip vertingų miesto centro elementų inventorizaciją.

Spec. plane neturėtų būti tokių suvaržymų kaip aukštis, tankis, kt., ribojančių miesto centro vystymąsi.

Miesto kvartalų užstatymas (tankis, aukštis) gali būti nustatomas, tik rengiant konkrečios vietos projektą.

J.Minkevičius: Atliktas labai didelis darbas. Pati darbo koncepcija gali pasisukti kitu kampu. Į tokio pobūdžio darbą žiūriu kaip į informacinio potencialo visumą. Ją reikėtų suskirstyti hierarchiniais sluoksniais. Nereikalinga smulkmeniška reglamentacija, reikia lankstumo.

Savo laiku soborą buvo mąstoma nugriauti. Tarpukario mąstymo laisvė ir drąsa iškėlė Kauną į tą lygį, kad galima siūlyti įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

M.Nistelytė: Jei pristatoma plano koncepcija, tai turėtų būti idėjos projektas, o atsižvelgiant į planavimo tikslą ir į tai, kad spec. planas jau suderintas Kultūros ministerijoje ir Kultūros paveldo departamente, labiau panašu į projekto viešinimą nei į profesinio architektūrinio ir urbanistinio vertinimo diskusiją apie Kauno Naujamiestį. Toliau einant projektų rengėjų ir organizatorių pasirinktu keliu, bus įteisinti ir sugriežtinti šiuo metu Naujamiesčiu taikomi saugojimo reikalavimai. Jeigu planavimo organizatorius pritarė šiai koncepcijai, ar tai jau nuspręsta ir netaisytina? Sprendinių stadija bus siaubinga, nes tiek Savivaldybei, tiek pastatų savininkams ir architektams bus nustatytos sąlygos, trukdančios miesto centro plėtrai. Pasiūlytai koncepcijai nepritariu.

G.Prikockis: Atliktas didžiulis darbas. Kauno Naujamiesčio sklypų struktūra nėra vienalytė.

19 a. Kaunas sukurtas pagal to laiko supratimą – kvartalai buvo didžiuliai. Svarbi gatvių struktūra. Smetonos laikais sklypai sumažėjo, atsirado skersinės gatvelės. Tarybiniais laikais Laisvės alėja tapo pėsčiųjų alėja ir nebeturi transportinio „užmaitinimo“. Gaila, kad koncepcijoje sovietmetis ignoruojamas kaip vertingas, nepripažįstama urbanistinė kaita.

Būtina centro koncepcija, Laisvės alėja laukia šiuolaikinės urbanistikos.

S.Bugenienė: Mes vadovaujamės tik esamomis sklypų ribomis. Jei jų nėra, mes patys sklypais neskirstome.

A.Ramanauskas: Atliktas didelis darbas, analizuojant esamą situaciją. Bet neaiškus kelias, kur toliau eiti, kokia Naujamiesčio vizija. Kuo daugiau sluoksnių, tuo vertingesnė struktūra. Labai daug saugojimo, tuo pačiu užkertant kelią miesto augimui.

Galbūt galėtų būti reglamentuojamas kvartalų perimetras, bet vidaus struktūra turėtų būti laisva.

N.Stanionis: Pritariu darbo grupės pastaboms.

A.Steponavičius: Koncepcijai nepritariu iš esmės:

- nes siekiama užkoncervuoti miesto centrą;

- miestas gyvas, kol miesto centras vystomas;

- bandymas vertybių nustatymo planą paversti urbanistine – erdvine koncepcija yra neteisingas;

- pakaktų įvardinti kultūros paveldo paminklus ir išlikusią gatvių struktūrą, kaip 1976 m. pasielgė V. Jurkštas, rengdamas Kauno koncepciją kartu su K.Šešelgiu.

R.Kepežinskienė: Yra iniciatyvinė grupė, sukurta iš architektų ir savivaldybės atstovų, kuri šiuo metu rengia paraišką Kauno Naujamiesčiui patekti į preliminarų UNESCO sąrašą. Kaunui tai atvertų naujas galimybes – atsirastų daugiau turistų, atsivertų naujos galimybės pastatams prižiūrėti, kauniečiai įgautų didesnę savivertę. Kaunas būtų žinomas ne tik nacionaliniam, bet ir tarpatutiniam lygmeny.

Tai būtų labai retas atvejis pasaulio paveldo sąraše, jei būtų įtraukta tarpukario modernizmo architektūra.

Žinoma, atsirastų ir daugiau reglamentų, pati valstybė turėtų objektus prižiūrėti.

Jau išskirtos 6–7 teritorijos, kurios apibrėžtos kaip pretendentės, ne visa Naujmiesčio teritorija.

A.Filinaitė: Išskirtosios grupės:

  1. centrinis paštas, filharmonija, savivaldybė;
  2. M.K. Čiurlionio galerija;
  3. bankas, KTU centriniai rūmai;
  4. muzikinis teatras, Naujalio gimnazija;
  5. Medicinos fakultetas, Lapėno namas, Karininkų ramovė.

G.Filipavičienė: Tai nėra vystymo ar plėtros koncepcija, ji orientuota į tas teritorijas, kurios neturi būti vystomos. Vertingąsias savybes reikėtų peržiūrėti. Naujamiestyje ne visos sklypų ribos neturi būti saugomos.

Tai ne vystymo, o saugojimo planas.

N.Valatkevičius: Kai kreipėmės į Kultūros ministeriją dėl spec. plano rengimo, siūlėme prisidėti miesto lėšomis, bet ministerija atsisakė, kad miestas nedarytų įtakos.

Prašėme KPD, kad išduotų sąlygas parengti Kauno centro koncepciją. Buvo atsakyta, kad tik po specialiojo plano. Jei spec. planas bus apynasris Kauno vystymui, tai galiojantys planavimo dokumentai turti likti galioti.

Nelabai tikiu, kad neturint maketo įmanoma nustatyti tokių teritorijų režimus.

G.Janulytė-Bernotienė: Už ką bus mokami pinigai? Visi prieštarauja detalizacijai, kuri virs sprendiniais. Tai kodėl visgi neužsakomas miesto centro vystymo planas?

N.Valatkevičius: Nes miestas negavo tam sąlygų iš KPD.

G.Janulytė-Bernotienė: Būtinos abi koncepcijos, kad dokumentai pasiektų tikslą.

R.Palys: A.Steponavičiaus pastabos buvo labai teisingos. Neaiškus koncepcijos tikslas. Kodėl nagrinėjama tik miesto dalis – kur Klinikos, Veterinarijos akademija ir t. t.? Neaišku, ar miesto centro vystymasis jau baigtas, ar ne, nėra vystymosi koncepcijos.

Nesprendžiami Aleksoto šlaitai, krantinės. Keista, kad kalbama apie išklotinę iki stogo, o jis nesprendžiamas. Per mažai dėmesio cariniam palikimui.

G.Natkevičius: Kolegos išsakė daug vertingų minčių. Kauniečiai ir investuotojai deklaruoja, kad nori gyventi miesto centre.

Atliktas didžiulis darbas, bet rezultatas neaiškus. Per tą laiką buvo galima suskaičiuoti ir aprašyti tuos 150 smetoninių ir 20 carinių saugotinų pastatų.

Koncepcijoje paslėpta dar daug saugojimo būdų. Nesuvokiu tų apsaugos zonų – čia užkoduotos diskusijos. Nebus galima net stoglangio įdėti. Manau, reikėtų saugoti paveldą, o aplinkui leisti miestui vystytis. Dabar rengėjų atsakomybė prieš miestą yra didžiulė.

L.Tuleikis: Tai ne XXI amžiaus dokumentas. Viskas prasideda nuo terminų: vietoje termino „saugojimas“ turėtų būti „naudojimas“. Ydinga praktika, gaila tų miestų, kur spec. plano koncepcijos jau parengtos. Mieste negalima nustatyti draudimų. Turėtų būti sprendžiamas klausimas „kaip daryti“ vietoje „ko negalima“. Mes kuriame taisykles ateities gyvenimui, kurio nežinome. Terminas „kontrasto principu“ nenurodo, kuris istorinis periodas turimas omenyje.

Dokumentą būtina taisyti iš esmės. Linkiu, kad ši koncepcija užstrigtų. Sunkiau reglamentuoti, kaip elgtis, negu iš viso uždrausti.

J.Audėjaitis: Jei šis dokumentas taps įstatymu, Kaunas patirs daug blogio. Visi pasisakiusieji buvo vieningos nuomonės. Linkiu, kad šis dokumentas netaptų įstatymu.

S.Bugenienė: Noriu pasakyti, kad rengdami šį dokumentą, rėmėmės ir Vienos memorandumu, ir Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija. Mūsų koncepcijoje leidžiama didinti ir tankumą, ir įrengti pasažus. Terminas „kontrasto principu“ turėtų reikšti, kad pseudoistoristiniai balkonai nederėtų prie moderno.

R.Miliukštis: Reziumuosiu pasisakymus.

Ar pritariate, kad mums būtų pristatyta tolimesnė ruošiamo darbo eiga.

Balsavo: „už“ – 13 ekspertų.

R.Miliukštis: Kas už tai, kad į darbo grupę būtų pakviestas Gintas Natkevičius?

Balsavo: „už“ – 13 ekspertų.

R.Miliukštis: Sekantis etapas – darbo grupė (Rimgaudas Miliukštis, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Jonas Minkevičius, Gintas Natkevičius, Meilė Nistelytė, Linas Tuleikis) kitą savaitę apibendrina pastabas ir kreipiasi į miesto merą. Tolesnius veiksmus apspręsime darbo grupėje.

 

NUTARIMAS

1. Pristatytai KAUNO NAUJAMIESČIO SPECIALIOJO PLANO KONCEPCIJAI (Rengėjas – VĮ „Lietuvos paminklai“) NEPRITARTI.

Tolesniame darbe dokumentą taisyti iš esmės ir atsižvelgti į ekspertų profesinio architektūrinio ir urbanistinio vertinimo pastabas:

1.1. Negalima pritarti pristatytai Kauno Naujamiesčio specialiojo plano koncepcijai, kuri tik trukdys miesto centro plėtrai. Šio plano tikslas turėtų būti ne saugoti apskritai viską, o nustatyti tik tuos apribojimus, kurie būtini istorinio, kultūrinio, architektūrinio, urbanistinio ir miesto semantinio paveldo išsaugojimui. Pakaktų įvardyti kultūros paveldo paminklus ir išlikusią gatvių struktūrą.

1.2. Pristatytą koncepciją vertiname tik kaip informacinio potencialo visumą.

1.3. Neparengus Kauno centro vystymo koncepcijos, neįmanoma parengti Naujamiesčio spec. plano koncepcijos.

1.4. Būtina iš esmės keisti Naujamiesčio vertingųjų savybių aktą, kurį rengiant visai nebuvo atsižvelgta į KAUET ir Savivaldybės pastabas.

1.5. Naujamiesčio spec. plane neturėtų būti tokių suvaržymų kaip aukštis, tankis, kt., ribojančių miesto centro vystymąsi. Miesto kvartalų užstatymas (tankis, aukštis) galėtų būti nustatomas rengiant konkrečių vietų projektus ir planus.

1.6. Naujamiesčio kvartalų vidiniai užstatymo reglamentai neturėtų būti aiškiai apibrėžti.

1.7. Nepaaiškinta, kuo grindžiamas aukštingumo nustatymas ir vertingosiose savybėse nustatyto foninio aukščio taikymo galimybė.

1.8. Koncepcijoje būtina įvertinti sovietmečiui būdingiausius architektūros bruožus, nes specialiajame plane šis laikotarpis ignoruojamas kaip vertingas, nepripažįstama urbanistinė kaita.

1.9. Ugniasienių išsaugojimas turėtų tapti taisykle.

1.10. Teiginys, kad šlaitų nereikėtų užstatyti klaidinantis. Reikėtų pažymėti, kad būtina išlaikyti esminius Nemuno terasos gamtinių krantų žaliojo karkaso bruožus išlaikant „slėnio“ struktūrą.

 

Rimgaudas Miliukštis

Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*