Antano Obcarsko kūryba: nuo ekspresijos iki minimalizmo 5

Gabrielė Kuizinaitė
www.kamane.lt, 2015-12-09

Žinomas tapytojas Antanas Obcarskas gyvena ir kuria Kaune. 1982 m. jis baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1990 m. jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys ir Kauno skyriaus tapytojų sekcijos pirmininkas. Taip pat priklauso Vokietijos menininkų sąjungai „Focus Europa“. Kaip jos narys kiekvienais metais aktyviai dalyvauja šios sąjungos organizuojamose parodose ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Nuo 1993 m. A. Obcarskas yra grupės „Angis“ narys. Nuo 2002 m. dirba pedagoginį darbą Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Dailininkas yra surengęs apie 30 personalinių parodų, taip pat yra daugiau nei 100 grupinių parodų dalyvis, aktyviai dalyvaujantis parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Indijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Kinijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.

Menininko darbai yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Modernaus meno centro kolekcijose, Lipės krašto savivaldybėje (Vokietija), Emschertal muziejuje Hernėje (Vokietija), Naujojo Sončo muziejuje (Lenkija), Das Kleine Museum – Kultur auf der Peunt, Vaisenštate (Vokietija), Rabindranato Tagorės centre, ICCR, Kalkutoje (Indija), taip pat privačiose kolekcijose.

A. Obcarsko kūrybos diapazonas platus: kūriniai savitai balansuoja tarp konceptualios raiškos, dailės objektų, optinio meno, šiuolaikinio ir medijų meno, meninių akcijų, performanso, fotografijos ir gesto tapybos. Yra išleisti šeši personalinės kūrybos katalogai, pristatantys menininką lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Apie menininko kūrybą yra rašę dr. Kristina Budrytė-Genevičė, dr. Vidas Poškus, doc. dr. Remigijus Venckus, Kristina Stančienė, Aistė Paulina Virbickaitė.

A. Obcarsko tapybą galima suskirstyti į du etapus: pirmasis siejamas su abstrakčiais peizažais, kurtais ilgą laiką. Vėliau, maždaug nuo 2012 m., menininko tapybos stilistika priartėja prie optinio bei spalvinio minimalizmo. Tuo metu jis sukūrė „Akrilinių rašmenų“ seriją, kuri išsiskiria savita abstrakčia ir konceptualia stilistika, subtilia geometrizuotų formų simetrija, spalvų dermės niuansais. A. Obcarskas žinomas kaip abstrakčios tapybos atstovas. Abstrakčios tapybos peizažinė stilistika ryškiausia šiuose menininko paveiksluose: „Vasaros peizažas“ (2005), „Krūmas Nidoje“ (2004), „Rudens peizažas“ (2007), „Žiemos peizažas“ (2008), „Peizažas“ (2008), „Vasara prie ežero“ (2008), „Sidabrinis kalnas“ (2008), „Sodas Bikuškyje“ (2009), „Krantas“ (2009). Minėtieji peizažai yra ekspresyvūs, spalviškai intensyvūs ir dinamiški, įtaigūs. Peizažuose nepaprastai svarbi spalva, jų spalvinio kolorito skalė labai įvairi: nuo ekspresyvios raudonos iki pastelinių spalvų, dominuoja ekspresyvi kompozicija. A. Obcarsko ankstesniuose peizažuose labai svarbi abstrahuoto gamtovaizdžio dominantė, spalvų įvairovė bei koloristinė pusiausvyra, o to paties laikotarpio tapybos darbuose, įvardytuose „Kompozicija su raudona“, „Pilka kompozicija“, „Kompozicija su mėlyna dėme“ (visi nutapyti 2010 m.), skirtingų spalvų plokštumos „sugula“ į vientisą formų ir spalvų kompoziciją, užburiančią savo muzikalumu ir harmonija.

Kitokia minimalistinės geometrizuotos tapybos abstrakcija išsiskiria A. Obcarsko paveikslų ciklas „Akriliniai rašmenys“. Šis ciklas buvo pristatytas Kaune, Šiauliuose, tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius“ 2012 ir 2013 m., Vokietijoje. Yra išleistas katalogas „Akriliniai rašmenys“. Menotyrininkai šią tapytojo konceptualią ir tuo pačiu abstrakčią paveikslų seriją įvardija kaip geometrines abstrakcijas. Pats menininkas šiems paveikslams taiko semiabstraktumo terminą. Ši tapybinių paveikslų serija priartėja prie optinio meno raiškos.

Per linijas, taškus ir plokštumines struktūras menininkas konstruoja konceptualų ir dramatišką meninį naratyvą, šiuo atveju meninis pasakojimas susideda iš baltų, pilkų, juodų banguojančių linijų plokštumose. Kadangi A. Obcarsko pasaulėjautai nemažai įtakos turėjo Rytų šalių kultūra, jo paveikslai gali būti siejami ir su kaligrafija, kuriai būdinga rašmens, linijos precizika bei ženklo formos įvairovė. Menininko kūryboje labai svarbus tvarkingos detalės fragmentas didelio formato plokštumoje. Kiekviena geometrizuota linija tarsi perduoda skirtingas informacines ar emocines žinutes žiūrovui. Šiose plokštumose esančios akrilinių raštų linijos yra ritmiškai vieningos, subtilios ir optiškai įtraukiančios žiūrovą savo minimalistine stilistika.

„Linijų nevienodumu A. Obcarskas sukuria savo banguojančią vizualią poeziją, kur prasmė kyla ne iš konkretaus daikto atkartojimo, bet iš formos žaismo. Abstrakčiuose žaidimuose dažniausiai kviečiama (pa)jausti prasmę individualiai ir intuityviai. Pasikartojančios linijų kryptys sugestijuoja prieštaringumą ir konfliktą, įsivyraujantį tarp skirtingų patyrimų. T. y. tarp nuspėjamo patyrimo, kuris priklauso dailininkui, ir aiškiai apibrėžiamo, kuris esti intravertiškas ir susijęs su manuoju (t. y. žiūrovo) Aš. Taigi galima bandyti kūriniu išgyventi individualią įtampą, ramumą, difuziją, irimą, gimtį ar pan.

Banguojančių A. Obcarsko linijų visuma ne tik rodo raštą ir rašymą, bet ir verčia mane grįžti prie apmąstymų apie tai, kas tikrovėje yra kalbos garsas. Banguojančios paveikslo linijos nieko konkretaus nereiškia, jos beprasmės iki to laiko, kol suvokėjas intencionaliai nesiekia jų perskaityti ar jas savo viduje pasisavinti kaip užrašą apie asmeninę patirtį“, – rašo doc. dr. Remigijus Venckus straipsnyje „Rašmenų dekonstrukcija“ (A. Obcarsko katalogas „Akriliniai rašmenys“, 2014 m., 910 p.).

Meninį vėlesnių paveikslų poveikį sustiprina savitas koloritas, pabrėžtinai simetriškos ir asimetriškos, geometrizuotos, ištapytos baltais taškeliais linijos įvairių atspalvių plokštumose: rusvos su balto kolorito linijomis, rausvos su balto kolorito linijomis, melsvos ir juodos su balto kolorito linijomis. Didelio formato darbų poveikį sustiprina koloritas, dekoratyvūs ir stilizuoti kompozicijų ritmai. Menininko tapyba konceptuali ir estetiška.

Cikle „Akriliniai rašmenys“ yra labai svarbi erdvės ir laiko sąvoka, iš geometrizuotų pasikartojančių linijų kuriamas meninis pasakojimas, kuris į visumą sujungia spalvą ir formą, o ši „švari“, pirminę formą ir spalvą aktualizuojanti vienovė kviečia meditacijai ir dialogui. Iš ekspresyvaus, dinamiško, sodrių spalvų peizažo grįžtama prie minimalios linijos, taško, ritmikos, vaizdo estetikos ir tylaus jo muzikalumo.

2014 m. A. Obcarskas laimėjo didelę atranką dalyvauti didžiausioje tarptautinėje Vokietijoje parodoje „Nord Art 2014“. Menininko kūryba šiais metais buvo įvertinta Kinijoje, jo darbas iš ciklo „Akriliniai rašmenys“ buvo eksponuotas Nacionaliniame Kinijos dailės muziejuje ir publikuotas 6-osios Pekino tarptautinės meno bienalės kataloge. Šiomis dienomis Kauno rajono savivaldybė A. Obcarską apdovanojo trečio lygio Garbės ženklu už aktyvią meninę veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Menininkas sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Priklausote net dviem meno organizacijoms – Lietuvos dailininkų sąjungai ir Vokietijos menininkų asociacijai „Focus Europa“. Ar buvimas šiose dviejų šalių sąjungose Jums suteikė daugiau galimybių dalyvauti tarptautinėse parodose bei tapybos bienalėse Rytų ir Vakarų šalyse?

Vienareikšmiškai taip. Buvimas dviejų sąjungų nariu praplėtė mano galimybes. Dėkoju LDS, kuri yra parėmusi mano darbų transportavimą į užsienyje vykusias parodas.

Mano kelias į tarptautinę meno rinką prasidėjo 1993 m., gavus devynių mėnesių stipendiją Vokietijoje. Būdamas ten, pradėjau rengti personalines ir dalyvauti grupinėse parodose. Šiais metais jau teko atstovauti Vokietijai vokiečių menininkų parodoje, kuri vyko Turkijoje. 2011 m. Vokietijos menininkų asociacija „Focus Europa“ mane priėmė į savo narius, moku nario mokestį ir esu kviečiamas dalyvauti jų rengiamose parodose. Kiekvienai parodai menininkų asociacija išleidžia darbų katalogus.

Šiose parodose dalyvauja menininkai iš Rytų ir Vakarų Europos. Pavyzdžiui, šiųmetėje parodoje, kuri vyko Vokietijoje ir Italijoje, svečių teisėmis buvo pakviesti menininkai iš Balkanų šalių.

Neseniai dalyvavote 6-ojoje tarptautinėje Pekino meno bienalėje. Kokius įspūdžius parsivežėte?

Tai buvo įspūdingas renginys ir nepamirštama kelionė. Kalbant apie Rytų šalis, ten yra kitokia patirtis nei Vakaruose. 6-osios tarptautinės Pekino meno bienalės atidaryme sutikau ne vieną kolegą, su kuriais esame dalyvavę ir bendravę parodose Indijoje ir Pietų Korėjoje.

Kai dažnai dalyvauji tarptautinio pobūdžio renginiuose Rytų ir Vakarų šalyse ir sutinki tuos pačius kolegas, supranti, kad pasaulis nėra toks jau ir didelis. Pavyzdžiui, pernai su žymiu austrų menininku Tobiasu Hildebrandtu dalyvavome parodoje, kuri vyko Chosunilbo muziejuje Seule, Pietų Korėjoje, o šiemet mūsų darbai kartu kabėjo Kinijos Nacionaliniame dailės muziejuje Pekine, toje pačioje salėje.

Kokie tolimesni Jūsų kūrybos planai?

Prieš Kalėdas išvykstu į Indiją. Esu gavęs kvietimą dalyvauti penktojoje tarptautinėje menininkų rezidencijoje Indijoje, Orisos valstijoje, kurią organizuoja „Dimension 4“. Taip pat planuoju aplankyti Bangladešo sostinę Daką. Tenykščio universiteto dailės institutas siūlo padirbėti su Bangladešo studentais.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*